Seimo valdybos narys „darbietis" Vydas Gedvilas sako, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgus į klausimo jautrumą ir kitų šalių delegacijų pavyzdį. Tarpparlamentinės grupės su Armėnija atstovė Dalia Kuodytė šį atvejį vadina nesusipratimu.
Pirmą kartą tarpparlamentinės grupės su Armėnija vadovės Dangutės Mikutienės ir šios grupės atstovo konservatoriaus Kęstučio Masiulio prašymą deleguoti juos į Jerevaną balandžio 22-23 dienomis dalyvauti tarptautiniame forume „Kova su genocido nusikaltimu" valdyba svarstė ir atmetė kovo 6 dieną.
Pakartotinį kreipimąsi šią savaitę svarstę valdybos nariai irgi davė neigiamą atsakymą. Užsienio reikalų ministerijai pasiūlyta, kad Lietuvai šiame renginyje atstovautų ambasadorius Armėnijoje.
„Tai yra labai jautrus klausimas ir mes nutarėme siūlyti siųsti ambasadorių, nes daugelis valstybių būtent tokiu lygmeniu ir siunčia atstovus. Be to, nemažai kainuoja kelionė, yra ir taupymo sumetimas. Jie norėjo komandiruotės, pilno išlaikymo. Bet valdybos sprendimas buvo, kad atstovaus ambasadorius, nes gavome kitų šalių atstovavimą, aukščiausias lygmuo bus tik Prancūzijos, man rodos, važiuoja prezidentas, bet Prancūzija turi labai didžiulę diasporą armėnų. Daugelio kitų šalių ambasadoriai važiuoja", - BNS sakė Seimo valdybos narys V.Gedvilas.
Tarpparlamentinės grupės su Armėnija narė D.Kuodytė tuo tarpu sako, kad valdybos argumentai - nepagrįsti.
„Balandžio 22-23 dienomis Jerevane vyks svarbus renginys, vyks pasaulinis forumas, skirtas paminėti armėnų genocido šimtmečiui, suvažiuoja iš viso pasaulio pakankamai aukšto lygio delegacijos ir Lietuva, kaip pirmoji šalis pripažinusi Armėniją nepriklausoma valstybe, kaip priėmusi rezoliuciją ir pripažinusi, kad tai buvo genocidas, dabar nesiunčia visiškai jokios delegacijos, paveda atstovauti Lietuvai ambasadoriui, tai pakankamai žemas lygis. Manau, tai yra, švelniai tariant, nesusipratimas", - BNS sakė D.Kuodytė.
Ji nesutiko ir su motyvu, jog delegacija neišleista dėl komandiruotės kainos: „Nesąmonė. Važiuoja į šalis, kurių net pavadinimų daugelis Lietuvos gyventojų nežino, ir moka didžiulius pinigus, ir neaišku, kokie rezultatai".
Lietuvos Seimas armėnų žudynes Osmanų imperijoje praėjusių metų pradžioje yra pripažinęs genocidu. 2005 priimtoje rezoliucijoje parlamentas pareiškė smerkiantis „turkų Osmanų imperijoje 1915 m. įvykdytą armėnųtautos genocidą".
Armėnai tvirtina, kad vykdant genocidą Osmanų imperijoje buvi išžudyti iki 1,5 mln. jų tautiečių. Turkija pripažįsta, kad per tarpusavio susirėmimus žuvo daug armėnų, bet kategoriškai atsisako tai pripažinti genocidu.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
