Pasak teismo atstovės Jolitos Gudelienės, teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad M. Misiukonis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta genocido, kuriuo buvo kaltinamas M. Misiukonis požymių t.y. genocidas, pirmiausia, negali būti padaromas prieš vieną asmenį, šiuo atveju, A. Kraujelį. Anot teismo, per vykdomą kratą buvo tikslas A. Kraujelį sulaikyti ir suimti kaip ieškomą asmenį pagal tuo metu galiojančius įstatymus, tačiau nebuvo tikslo jį nužudyti ar sunaikinti, kas siejama su genocidu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. Misiukonis būtų žinojęs, kas yra A. Kraujelis, jog jis yra partizanas, neturėjo bylų apie jam užvestą bylą.
"T.y. būtinieji genocido požymiai, kad žmogus turi žinoti, kad tas žmogus priklauso kažkokiai grupei, turi būti tikslas sunaikinti tą grupę. Genocidas negali būti padaromas prieš vieną asmenį, genocidas vykdomas prieš žmonų grupę ar jos dalį. Prieš vieną asmenį tiesiog yra įvardijamas nusikaltimas asmeniui", - nurodė J. Gudelienė.
Anot teismo, baudžiamoji atsakomybė už genocidą Lietuvos Respublikoje yra galima tik toms veikoms, kurios buvo padarytos po 1998 m. įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo, nes tik šiame kodekse pirmą kartą genocidas apibrėžtas kaip nusikaltimas. Vadinasi, A. Kraujelio žūties metu apskritai nebuvo tokio įstatymo, kuris numatytų atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltintas M. Misiukonis. Tai išplaukia iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo.
Šis teismo sprendimas per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
75-erių M. Misiukonis, 1990-1992 m. ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas - buvo vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas likęs kaltinamasis. Kiti teismui perduoti trys asmenys - Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas - proceso metu mirė.
Dėl užsitęsusių archyvinių dokumentų paieškų, ekspertizių, komplikuoto tarptautinės teisinės pagalbos prašymų vykdymo kai kuriose užsienio šalyse beveik po 11 metų teismui baudžiamoji byla dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų - A. Kraujelio - žūties buvo perduota 2009-ųjų lapkritį, primena ELTA.
Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau buvo mirę.
Ikiteisminis tyrimas dėl paskutinio Aukštaitijoje išlikusio Lietuvos partizano A. Kraujelio nužudymo buvo pradėtas 1998 metais, kai jam po mirties 1997-ųjų gruodį buvo suteiktas teisinis kario savanorio statusas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
1997 metais Lietuvos partizanui A. Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
