Istorija92 metų gimtadienį ką tik paminėjusiam politiniam tremtiniui, rezistentui, Laisvės premijos laureatui ir Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir Istorijos-filologijos fakultetų studentui Antanui Terleckui rektorius prof. Artūras Žukauskas ir VU Istorijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Jurgita Verbickienė asmeniškai įteikė VU Atminties diplomą, pagerbiantį buvusį studentą ir simboliškai atitaisantį totalitarinių režimų padarytą skriaudą – pašalinimą iš studijų prieš pat jų baigimą. Per visą dešimtmetį mažiausias žmonių skaičius sako norintis išvykti iš Lietuvos – šalies gyventojai dažniau teigia esantys patenkinti gyvenimu savo valstybėje ir norintys čia kurti savo ateitį. Vasario 16-ąją Vilnius kviečia švęsti įspūdingai ir šventiškai – dalyvauti eisenoje „Lietuvos valstybės keliu“, drauge iškelti trijų Baltijos valstybių vėliavas, susitikti prie 30 simbolinių laužų, nepraleisti šventinio koncerto, drauge patirti nepakartojamą vienybės jausmą ir mėgautis Laisvės miesto atmosfera. Lietuvos paštas penktadienį, vasario 7 d., išleidžia dailininkės Aušrelės Ratkevičienės kurtą pašto ženklų bloką „Partizanų Lietuva“. Bloke – du paštai ženklai: 0,81 Eur vertės pašto ženklas, skirtas siųsti į Europos Sąjungos šalis, 0,84 Eur vertės – į kitas šalis. Pašto ženklų bloko tiražas – 6500 vnt. Su pašto ženklais bus išleistas pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas vyks vasario 7 d. Vilniuje, Gedimino pr. 7 įsikūrusiame pašte. Signatarų namuose vėl eksponuojamas Vasario 16-osios Aktas, jį pamatyti galės visi norintys. Cermonijoje dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn teigė esąs sujaudintas to, kaip lietuviai rūpinasi savo dokumentais, įprasminančiais nepriklausomos tautos gimimą ir išreiškė viltį, kad net sudėtingu Europai laikotarpiu Lietuva ir Vokietija neabejos savo ateitimi eiti kartu. Kai daugiau nei prieš penkis šimtus metų popiežių Inocentą VIII ištiko insultas, jį mėginta išgelbėti perpilant kraują trijų dešimtmečių berniukų iš nepasiturinčių šeimų. Iš to nelaimėjo niekas: popiežius vis tiek mirė, o netekę kraujo neišgyveno ir berniukai. Vėliau žmonėms būdavo perpilamas ožkų, avių, karvių kraujas, kartais – skiedžiant jį su vynu, pienu, alumi. Praėjus daugiau nei penkiems šimtmečiams medicina be kraujo perpylimo procedūrų atrodo neįsivaizduojama, o tiek donorams aukoti, tiek perpilti recipientams kraują tapo visiškai saugu. „Kai kas nors sako, kad tik dabar musulmonai pradeda keltis gyventi į Europos šalis, mes pateikiame pavyzdį Lietuvos totorių, kurie jau 700 metų gyvena Lietuvoje, darniai sugyvendami su kitomis tautybėmis“, - sakė Keturiasdešimties Totorių mečetės imamas Ramazanas Krinickis, sveikindamas Lietuvos Respublikos Seimo ir Vilniaus rajono savivaldybės delegacijas. Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankosi Lenkijoje, Osvencimo mieste, kur vyksta Tarptautinės Holokausto dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metinių minėjimas. Ceremonijoje, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų lyderiams, aukų atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena siejama su 1945 m. sausio 27 dienos įvykiais – prieš 75 metus buvo išvaduota didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje. Holokausto aukų atminimo diena minima ir Lietuvoje. Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje (1941–1944 m.) nužudyta apie 200 tūkst. žydų. Kaune IX fortas paverstas masinių žudynių vieta – čia naciai ir jų bendrininkai nužudė apie 30 tūkst. žydų tautybės asmenų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Sausio 27-ąją bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius bei politinius lyderius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |