Istorija
Išleidžiama pašto ženklų serija ,,Lietuvos valstybės simboliai. Istoriniai popieriniai pinigai‘‘2020-01-17, 11:26Lietuvos paštas penktadienį, sausio 17 d., išleidžia Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų seriją ,,Lietuvos valstybės simboliai. Istoriniai popieriniai pinigai‘‘, informuojama pranešime spaudai. Pašto ženklai yra trijų nominalų: 0,10 Eur, kuris išleistas 237 500 tūkst. tiražu, 0,49 Eur, išleistas 300 tūkst. tiražu ir 0,59 Eur., kurio tiražas – 200 tūkst. Su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas sausio 17 d. vyks Vilniuje, Gedimino pr. 7, įsikūrusiame pašte. Sausio 13-ąją, Lietuvai minint 29-ąsias tragiškų įvykių metines, Vilniaus rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir kitos įstaigos jungėsi prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Languose degančių žvakių liepsnos – tarsi gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties ir vienybės simbolis. Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Sausio 13-progą Vilnius kviečia paminėti renginiuose. „Ateikite kurti“ – tokiu šūkiu Ateitininkų federacija (AF), seniausia jaunimo organizacija Lietuvoje, pasitinka 2020-uosius, kurie paskelbti Ateitininkų metais. Jau 110-uosius savo veiklos metus skaičiuojanti organizacija visus norinčius susipažinti ar prisijungti pakvies į jubiliejinius renginius. Paulavos respublika – tai ypatingas Šalčininkų rajono traukos objektas, žavintis ne tik išskirtine istorija, bet ir viliojantis galimybe lankytis ir prisiliesti prie praeities. Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes? Vyriausybė patvirtino Čiunės Sugiharos metų minėjimo 2020 metais planą. Kaip žinia, kitais metais bus minimos Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos veiklos Kaune (1939-1940 m.) 80-osios ir gimimo 120-osios metinės. Č. Sugihara išduodamas Japonijos tranzitines vizas išgelbėjo daugiau kaip 6000 žmonių gyvybių, 1985 metais jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. „Senovėje žmonės gyveno pagal gamtos ciklą, t. y. vasarą įtemptai dirbdavo, o žiemą, kai miegodavo gamta, daugiau ilsėdavosi ir švęsdavo. Šiais laikais neturime ramybės, vis lekiame, nes nesame taip priklausomi nuo gamtos, nebesilaikome advento, per darbus nespėjame ramiai pasiruošti šventėms, todėl jos ir atskuba netikėtai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros vedėja doc. dr. L. Anglickienė. Etnologės teigimu, gražiausias metų šventes – Kūčias ir Kalėdas – lydi nuo seno gyvuojančios tradicijos, kuriose persipina ikikrikščioniški ir krikščioniški papročiai. „Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios ne tik persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, bet trūksta ir vidinio susikaupimo“, – konstatuoja docentė. Tamošaičių galerijoje ,,Židinys” įvyko 11-asis ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcionas. |
|
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |
|
