Jeigu kas paklaustų, kur Lietuvoje vešliausios žolės ir žolynai, atsakymas būtų – Švenčionys ir Švenčionėliai. Savo drėgname dirvožemyje gamta čia užaugina rečiausių rūšių gyvūnus, spalvomis prisirpusias pievas ir miškuose karaliaujančius dvimetrinius paparčius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia apsilankyti ir patyrinėti stulbinančią gamtos oazę Švenčionių rajone.

Masiškai sužydo ažūrinės elegancijos karalienės astilbės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune: čia jau beveik pusšimtį metų puoselėjamoje didžiausioje astilbių kolekcijoje Lietuvoje sukaupta per 200 kolekcinių numerių šių augalų, eksponuojamos seniausios, naujosios ir retos kaimyninių šalių selekcininkų sukurtos veislės.

Per šalį keliaus lietingi atmosferos frontai, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras praneša, kad liepos 9 d. Vilniaus rajone esančiame Prūdiškių tvenkinyje buvo atlikti pakartotiniai maudyklos vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Gavus tyrimų rezultatus nustatyta, kad vandens kokybė atitinka parametrų vertes, todėl rekomendacija nesimaudyti atšaukiama.

Vakarų oro srautai mūsų šalies link plukdys lietaus debesis ir vėsą, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą. 

Jei pietų šalyse prieskoninės žolelės itin svarbus patiekalų komponentas, tai lietuviai jų naudoja mažiau – krapais pabarsto bulves, baziliko lapeliais papuošia vieno kąsnio sumuštinius ar salotas, bet į kasdienį mitybos racioną įtraukti vengia. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vasarą turėtume valgyti kuo įvairesnių žalumynų: čiobrelių, peletrūnų, mairūnų, petražolių, mėtų, kalendrų ir rozmarinų. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria, kaip užšaldyti prieskonines žoleles, kad galėtume jomis mėgautis ir žiemą.

Artimiausią parą iš pietryčių atkeliaus daug lietaus gabenantis ciklonas, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Kiekvienas metų laikas diktuoja ir mitybos tendencijas, o vasara – itin palankus metas mėgautis sultingais vaisiais, gaiviomis uogomis ir šviežiomis daržovėmis. Tačiau tam, kad šiuos gamtos skanumynus galėtume patiekti ant stalo, būtina juos tinkamai nuplauti, nulupti ir supjaustyti. Nors juokaujama, kad daržovių lupimas yra vienas nemėgstamiausių darbų, pasitelkus kelis paprastus patarimus, jį galima įveikti itin lengvai.

Pirmosios vyšnios – pats tikriausias ženklas, kad vasara įsibėgėjo. Tai – itin mėgstamos šiltojo sezono uogos, be kurių vasara sunkiai įsivaizduojama. Vyšnios ne tik traukia iš tolo savo vaiskiu raudoniu, bet ir yra nuostabus desertas karštą vasaros dieną. Be to, vyšnias skanu valgyti tiek vienas, tiek jomis gardinti įvairius desertus – ledus, tortus, pyragus, bandeles ar gaivius kokteilius. Taip pat verta išsivirti ir vyšnių uogienės. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad šviežio derliaus vyšnių pirkėjams siūloma jau pačioje liepos pradžioje, o jų populiarumą rodo ir pardavimų duomenys, rašoma pranešime spaudai.