„Mano senelis užsiimdavo sodininkyste, pardavinėdavo obuolius, vežiodavo juos net į Karaliaučių (dabartinį Kalningradą), o už sutaupytus pinigus praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje iš grafo Tiškevičiaus nusipirko žemės. Iš pradžių 21 hektarą, vėliau pripirko žmonai dar 14 ha. Buvome išsaugoję visus dokumentus, todėl kai tik prasidėjo žemės grąžinimas, mums pavyko ją atgauti“, - pasakoja ponas Janas, kuris vaikystę leisdavo pas senelį kaime ir, kaip matyti, iš čia yra jo meilė gimtajai žemei. Tačiau sovietmečiu, kaip ir dauguma kaimo jaunimo, išvyko dirbti į miestą. Kartu su broliu dirbo Naujosios Vilnios fabrikuose ir ten susipažino su savo žmonomis: vyresnis brolis Zenonas vedė vyresnę Alicijos seserį. „Kai mūsų vyresnieji brolis ir sesuo šoko vestuves, mes su mano būsimu vyru dar tik karves ganėme“, - juokiasi ponia Alicija pridurdama, kad tiek jos mama, tiek ir anyta kilusios iš to paties Čerėnų kaimo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę J. Stacevičius dirbo autobusų parke, vėliau turėjo šeimos verslą - individualią siuvimo įmonę. „Vaikai išaugo, turi savo šeimas. Turime du anūkus (dukters vaikus), mūsų su žmona sveikata nebe ta, todėl nutarę persikelti į kaimą pradėjome ūkininkauti... Nežinau: galbūt tai jau senatvė, o gal prabunda manyje kažkoks sentimentas, tačiau čia jaučiu vidinę ramybę ir džiaugsmą. Žinau, kad tai - mano“, - pasakoja J. Stacevičius.

Dirba kiek daugiau nei 10 ha žemės, kurioje, kaip pabrėžia sutuoktiniai, auga viskas: iš pradžių krapai, ridikėliai, salotos, vėliau - agurkai, bulvės, pomidorai. Taip pat ir braškės bei žemuogės, raudonieji ir juodieji serbentai, agrastai, truputį - trešnės. Išaugintas daržoves ir vaisius veža į turgų - parduoda Paberžėje ir Rudaminoje.  Žinoma, šių metų sausra smarkiai smogė. „Auginu braškių sodinukus, tačiau negaliu išravėti lysvių, nes žemė per kieta“, - skundžiasi ponia Alicija, o jos vyras kasdien turi privežti dvi tonas vandens.

Kadangi Jonas turėjo sveikatos problemų dėl širdies, šiemet augina mažiau - nebe šešis šiltnamius, o tik du. Kaip teigia Stacevičiai, jau užaugo agurkai. „Įprastai turėdavome jų anksčiau, kažkur gegužės pabaigoje, tačiau šiemet turėjome išsodinti 2 tūkst. braškių krūmelių, todėl pavėlavome su agurkais“, - aiškina jis. Ūkininkai yra išbandę daug agurkų veislių, tačiau geriausios auginti, anot jų - Čaikovski ir Mirabella - šiltnamiams, dar Rodničok, Akord ir Andrus - auginti lauke. „Šiltnamiuose auginami agurkai mėgsta dušą, t. y. kai drėgna ir karšta: daug šilumos ir daug vandens - geriausia - šilto. Žemuogių ir agurkų lysves mulčiuojame šiaudais, nes, kaip sakoma, agurkui turi būti „šilta į kojas“, - pasakoja ūkininkai.

Užsodintas braškių laukas atrodo įspūdingai. Tačiau tikrą galvos skausmą šeimininkams kelia karkvabalių lervos, jos ėda krūmų šaknis. Augina Polka, Senga-Sengana, Rosali, Rumbo ir Florencija veislių braškes. Vienos yra saldesnės, kitos - mažiau saldžios, dar kitos - saldžiarūgštės. Pavyzdžiui, Senga-Sengana sunoksta vėliausiai, o Polka - anksčiausiai.

Stacevičiai augina vaisius ir daržoves be jokios chemijos. Augina ir javus - rugius, vasarinius ir žieminius kviečius, avižas. Nuomoja šiek tiek žemės iš kaimynų, kurie prašo pagalbos tvarkant laukus. „Naudojame natūralias trąšas: ar pagamintas iš dilgelių ir pienių, ar iš kaimynų laikomų karvių mėšlo. Naudojame ir natūralius purškimo būdus, pavyzdžiui, apdorojame augalus vandeniu, sumaišytu su išrūgomis ar jodu. Tai ypač tinka pomidorams, kad nepajuoduotų. Kai agurkų lapus užpuola voratinklinė erkė, naudojame svogūnų lukštų, česnako ir ūkinio muilo tirpalą. Kai kas laisto agurkus vandenyje išmirkyta duona, o mes naudojame mieles“, - pasakoja sutuoktiniai.

Priduria, kad kai kurių „kenkėjų“ sunku atsikratyti. Pavyzdžiui, turėjo antrą kartą sėti žirnius, nes pirmuosius nulesė gervės. „Neseniai nuvažiavau pjauti žolę pievoje. Žiūriu, o ten guli 10 didelių akmenų. Pamaniau, juk akmenis surinkome, neturėtų jų čia būti. Pasirodo, saulėje šildėsi zuikiui, jų net nepavyko taip greitai išvaikyti. Tai - tikra „šmėkla“ kopūstams, kurių šiemet nepasodinome, be kita ko, ir dėl jų. Nuo stirnelių turėjome aptverti sklypą su žemuogėmis, nes išėsdavo mums jų krūmus“, - pasakoja J. Stacevičius neslėpdamas pasididžiavimo dėl savo ūkio.

Šiemet pas Stacevius užderėjo ir obuoliai. Iš senelio liko sodas, o jame tokios veislės kaip alyviniai, antaniniai, Beržininkų ananasai ar Rudens dryžuotieji (grabšteinai).

Kiekvieni metai kažkuo ypatingi ir turi savo neigiamų pusių - pernai buvo šalta ir drėgna, todėl daug augintų daržovių supuvo, o šiemet viskas džiūsta. „Su daržovėmis kažkaip susitvarkome, nes galime jas palaistyti. O va javų laukai išdeginti“, - pasakoja ponia Alicija. Tačiau Stacevičių balse negirdėti liūdesio, širdgėlos ar pretenzijų. Kaip teigia abu sutuoktiniai, svarbiausia, kad būtų sveikatos, o visa kita galima pasidaryti.

***
Pirmasis  Agurko metimo į toli  pasaulio čempionatas
Šį šeštadienį, liepos 14 d., Kėdainių miesto parke vyks 21-oji Agurkų šventė, kurioje pirmą kartą dalyviai iš viso pasaulio kviečiami varžytis agurko metimo į tolį čempionate. Savo rankos miklumą šioje rungtyje pažadėjo išbandyti ir pasaulio disko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Tad čempionato dalyviai turės į ką lygiuotis, o kas žino, gal kažkuriam pavyks aplenkti žymųjų sportininką ir laimėti pagrindinį piniginį prizą. Tarp moterų savo jėgas išbandys šventėje koncertuojanti dainininkė iš Latvijos Samanta.

Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus iniciatyva surengtose pirmosiose agurko metimo į tolį varžybose gali dalyvauti ir vyrai, ir moterys nuo 18 metų. Prizinis fondas - 1 000 eurų - bus padalintas dviem čempionams - moterų ir vyrų grupių nugalėtojams.

Tradicinėje šventėje nuo 15 iki 21 val. veiks spalvingi rajono seniūnijų „agurkininkų“ kiemeliai, kuriuose šeimininkai vilios seniūnijų kulinarinio paveldo pristatymu ir demonstruos amatus. Vyks šeimininkių varžytuvės „Vasaros gėrybių pyragas“. Muzikantai kurs šventinę nuotaiką, veiks atrakcijos.

Išalkusiems šventės dalyviams bus surengtos vaišės - populiarioji kiaušinienė iš 999 kiaušinių, kuriems stipresnį skonį suteiks kėdainietiškai rauginti agurkėliai.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis