Gegužės mėnesį įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), įmonės turėjo pakeisti savo duomenų gavimo ir saugojimo politiką. Bendrovės ir jų darbuotojai dažnai net nesusimąsto, kad tokie duomenys gali būti surinkti ir stebint darbuotojo veiklą per vaizdo kameras ar tikrinant darbuotojo paštą, elektroninį susirašinėjimą. Šitaip renkama informacija gali pažeisti darbuotojo teises ir turėti neigiamų pasekmių, todėl kyla klausimas, ar galima stebėti darbuotojo veiklą ir kaip neperžengti privatumo ribos?

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose jau sumažėjo per 20 proc. darbuotojų. Pasak ministro, nereikėjo tiesiogiai atleidinėti žmonių, vyko natūrali darbuotojų kaita. Be to, sujungtos keturios institucijos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai.

Darbo rinkos ekspertai vienbalsiai pripažįsta, kad nuo 2011 metų terminuotai įsidarbinusių žmonių skaičius kasmet mažėja. Darbo neturintys asmenys vis dažniau pirmenybę teikia neterminuoto darbo pasiūlymams, rašo „Lietuvos žinios“.

Lietuvos įmonių vadovai įvardijo svarbiausią darbuotojų įprotį, kenkiantį darbo produktyvumui – tai asmeninių reikalų tvarkymas internetu. Naršymas internete, daugelio darbdavių manymu, daro didesnę žalą verslui nei darbuotojų rūkymas, vėlavimas į darbą ar įprotis užtrukti pietaujant.

Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centras Vilniuje svarsto atsisakyti trečdalio darbuotojų.

Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. Dėl jų trūkumo kai kurios įmonės pasiruošusios apmokyti nieko apie programavimą neišmanančius jaunuolius. Kokios dar specialybės Lietuvoje šiuo metu paklausiausios?

Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus Darbo kodeksui, minimalią mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams, primena „Sodra“. Nežiūrint to, kvalifikuotų darbuotojų (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą profesijų klasifikatorių), gaunančių ne daugiau nei MMA, skaičius paskutiniais duomenimis yra apie 140 tūkst. Į šį skaičių įtraukti ir pilną darbo dieną ir dalimi etato dirbantys žmonės.

Lietuvoje vis labiau trūksta darbuotojų, tad šalies ekonomika negali taip sparčiai augti. Analitikai prognozuoja, kad jeigu tendencijos nesikeis, apie ilgalaikį ekonomikos augimą svarstyti nereikėtų.

Daugiau darbuotojų - tokių planų turi beveik kas antra (43 proc.) Lietuvos didelė įmonė, kurios apyvarta yra didesnė negu 20 mln. eurų. Per artimiausius keletą mėnesių darbuotojų samda turėtų suaktyvėti ir Estijoje bei Latvijoje - čia priimti naujų specialistų planuoja atitinkamai 33 ir 25 proc. didžiųjų bendrovių. Tokius duomenis atskleidė SEB bankų Baltijos šalyse ketvirtą kartą atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.

Apie 100 tūkstančių darbuotojų palies antradienį Seimui pateiktas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas.