Koronaviruso infekcijos skaičiams augant, Vyriausybė ėmėsi naujų priemonių virusui suvaldyti. Nuo šiol savivaldybės pagal COVID-19 sergamumo rodiklius žymimos žalia, geltona ir raudona spalvomis. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalys šviesoforo principu suskirstytos į keturias grupes.

Šalčininkų rajono meras išplatino kreipimąsi į rajono gyventojus dėl epidemiologinės situacijos rajone.

Iki šiol 100 lovų COVID-19 infekcija susirgusiems ligoniams turėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, dabartiniu metu pacientų skaičiui padidėjus 2 ar net 3 kartus, jų įsirengia keliasdešimčia daugiau –130.  

Vyriausybei pirmadienį pritarus karantino įvedimui dar 8 savivaldybėse, tarp kurių – ir didieji šalies miestai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tokią priemonę reikėjo įgyvendinti, nes pandemijos situacija ir statistika šalyje yra pablogėjusi.

Siekiant suvaldyti koronaviruso (Covid-19) plitimą bei viršijus Vyriausybės nustatytam Covid-19 sergamumo rodikliui, nuo š. m. spalio 26 d. iki lapkričio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė kartu su dar 7 savivaldybėmis priskiriama raudonajai zonai. Šiuo metu į raudonąją zoną iš viso įtraukta 21 šalies savivaldybė, į geltonąją – 26, į žaliąją – 13.

Plintant koronaviruso pandemijai, internete sklinda su virusu susijusios melagingos naujienos, kuriamos sąmokslo teorijos. Gausiai skleidžiama dezinformacija klaidina žmones – tampa nebeaišku, kokia informacija yra patikima, o kuri – ne. Kalbinti specialistai pataria, kaip atskirti tiesą nuo melagienų, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip kritiškai ją įvertinti.

Ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimas, atsirandantys nauji teisės aktai ir rekomendacijos – visos šios naujovės pandemijos pradžioje  iš esmės pakeitė Lietuvos gyventojų kasdienybę. . Vis dėlto, be greitos Vyriausybės ir kitų valstybės ir savivaldos institucijų darbuotojų reakcijos į situaciją, sprendimų priėmimo, Lietuva, tikėtina, nebūtų buvusi dešimtuke šalių, kuriose nustatytų viruso atvejų bei mirties skaičius buvo mažiausias.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje atsirado skirtingų viešosios tvarkos taisyklių, kurių iš pradžių laikytis panoro ne visi. Pasibaigus karantinui, draudimus būriuotis, vaikščioti be kaukės ar net išvažiuoti į kitą miestą keitė švelnesni reikalavimai. Tačiau gyventojų atsipalaidavimas viešąją tvarką užtikrinančioms institucijoms atnešė naujų iššūkių.

Kovo mėnesį Lietuvą pasiekusi pandemija ne tik sukėlė visuotiną grėsmę žmonių sveikatai – ji pakeitė ir daugelio kasdienybę, kelionių planus. Laisvas keliavimas po pasaulį buvo sustabdytas, o keliukai, kuriais kasdien buvo kertama siena su kaimyninėmis šalimis – netikėtai uždaryti. Ir, nors vasarą buvo bandoma grįžti į įprastas vėžes, dėl augančio koronaviruso susirgimų skaičiaus paveiktų šalių sąrašas vėl ilgėja.

Koronaviruso infekcijos atvejams kasdien sparčiai augant, o židiniams – plečiantis, epidemiologai pripažįsta, kad antroji banga – jau Lietuvoje. Tiesa, nors dar neprasidėjo didžiuosiuose miestuose, regionuose ji jau pastebima. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės Rolandos Lingienės, labiausiai antroji banga nuo pirmosios skiriasi tuo, kad infekcija dažniausiai nustatoma jauniems asmenims.