Labanoro girioje vykdomi plynieji kirtimai daro didelę žalą visai biologinei įvairovei bei ekosistemai, teigia gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, Vyriausybei reikia kuo greičiau imtis veiksmų stabdant plynuosius kirtimus. Gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl vykdomų plynųjų kirtimų miško saugomuose teritorijose.

Viešumoje kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas tikina, kad miškas kertamas tam skirtuose ūkiniuose miškuose ir tai nėra draudžiama.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį susitiks su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku dėl kertamų miškų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog miško kirtimo normos didinimas leidžia atjauninti šalies miškus ir galbūt padės sumažinti biokuro kainas.

Penktadienio pavakarę ugniagesiams pavyko pažaboti Lietuvoje kilusius keturis didelius gaisrus miškuose ir laukuose.

Dėl išaugusio gaisringumo beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių apribojo patekimą į miškus, ketvirtadienį pranešė Valstybinė miškų urėdija.

VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio 4 arba 5 klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.

Lietuvoje laikantis karštiems ir sausiems orams, gaisringumas kai kuriuose miškuose pasiekė stichinį lygį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, birželio 8–9 d. vyraus ketvirtos, Pietų Lietuvoje, Kupiškio ir vietomis Mažeikių apylinkėse bus penktos, Vidurio Lietuvoje vietomis išliks trečios klasės miškų gaisringumas.

VĮ Valstybinių miškų urėdija įspėja, kad Alytaus, Trakų ir dalies Prienų bei Lazdijų rajono miškuose nustatytas penktojo laipsnio miškų gaisringumas, tad prašoma gyventojų be būtinybės nesilankyti šiuose miškuose. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės kaltės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, gegužės 25–26 d. vyraus antros ir trečios, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas. Šiuo metu dėl kritulių stokos miškuose labai sausa, o dėl šiltėjančių ir vėjuotų orų miškų gaisringumo rodiklis kasdien didėja vis sparčiau.