Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vertindami šių metų orų sąlygas ir aktyvią žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, prognozuoja, kad eglynams žievėgraužis tipografas bus pavojingas ir šiemet. Kenkėjas galimai sudarys masinio dauginimosi židinius ir dėl to nudžius jo apniktos eglės. Todėl miško savininkai, savo arba gretimose valdose turintys potencialiai šio kenkėjo pažeidžiamų eglynų (40 metų ir vyresnių), prašomi būti atsakingais ir tinkamai juos prižiūrėti, o taip pat paraginti tokiais būti ir kaimynus.

Pastaruosius keletą metų šalies miškuose pastebimai padaugėjo džiūstančių eglynų. Medynai džiūsta dėl besikeičiančių klimatinių sąlygų. Eglynams augti Lietuvoje sąlygos tampa nepalankios dėl šiltėjančių orų, dažnėjančių sausringų, kaitrių periodų ir gausėjančios žievėgraužio tipografo populiacijos. Pavasarį, vasarą vyraujant šiltiems ar net karštiems, sausiems orams, eglių augimas sulėtėja ar visai sustoja ir jos nebesugeba apsiginti nuo kenkėjų.

Kovo pabaigoje buvęs rekordinis orų atšilimas inicijavo netipiškai ankstyvą žievėgraužio tipografo vabalų skraidymo pradžią. Skraidymas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau nei įprasta. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai kenkėjo vabalų įsigraužimų pradžią po augančių žalių eglių žieve fiksavo gegužės pirmomis dienomis, taip pat žymiai anksčiau nei įprasta.

Šiemet kaip niekada anksti prasidėjus žievėgraužio tipografo aktyvumui, prognozuojama, kad šio vabalo populiacija plis dar sparčiau ir darys dar daugiau žalos Lietuvos eglynams. Valstybinė miškų tarnyba ragina miškų savininkus apžiūrėti ir stebėti savo miškus, ypač, jei juose gausu eglių.

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad 2024 m. kovo 19 d. įsigaliojo nauja Miško kirtimo taisyklių redakcija, pagal kurią nustatytos naujos miško kirtimo procedūrų, leidimų gavimo gairės, įtraukti nauji reikalavimai miško kirtimo metodams, sanitarinei miškų apsaugai bei aplinkosaugai.

alstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir iki pavasarinio atšilimo juose sutvarkyti žievėgraužių, vėjo ar kitų veiksnių pažeistus medžius. Pakenktus medžius su po žieve likusiais žiemoti žievėgraužiais padeda surasti genių lupama ir „kalama“ stiebų žievė.

Aplinkos apsaugos departamentas, stiprindamas atliekų tvarkymą šalyje, praėjusiais metais sukūrė interaktyvų įrankį www.tvarkaulietuva.lt. Žemėlapyje galima žymėti užterštas vietas gamtoje ir taip pat stebėti jau pažymėtų šiukšlių tvarkymo progresą. Nuo š. m. vasario mėn. įrankyje bus galima žymėti sugadintus miško kelius ir suniokotą miško paklotę.

Nuo sausio 15 d. atšaukiama Ignalinos, Joniškio, Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose paskelbta stichinė nelaimė, informuoja Aplinkos ministerija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistojo kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas D. N. Jam palikta 22 500 Eur bauda ir atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Iki lapkričio 3 d. miškų valdytojai kviečiami pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ paramos lėšomis. Šiai priemonei numatyti 1 173 233 Eur.