Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

Šeimos pagausėjimas ir vaikų planavimas, o ypač jei tai – pirmagimis, gali tapti nemažu finansiniu iššūkiu. Būsimi tėveliai dažnai nežino, nuo ko pradėti planuojant pagausėjusios šeimos išlaidas, kas yra iš tikrųjų svarbu, o ko visgi galima atsisakyti. Todėl daugelis susiduria su staiga šoktelėjusiomis ir kartais netikėtomis išlaidomis, kurias bent iš pradžių sunku prognozuoti ir valdyti. „Šeimos pagausėjimas – nebūtinai reiškia dideles ir neprognozuojamas išlaidas, jeigu tik esi linkęs reguliariai taupyti“, – sako žinomo tinklaraščio mamoms autorė Berta Garuckė ir dalijasi savo pačios išbandytais praktiškais patarimais, kurie padės nepatyrusiems būsimiems tėvams.

Vieni pinigus mėgsta taupyti, kitiems – didžiausias malonumas juos leisti, treti linkę investuoti, o likusieji nors ir planuoja išlaidas, tačiau atsispirti pagundoms negeba. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.

Kaip žinia, tiek faktoringas, tiek banko paskola yra išorinio finansavimo būdai, skirti verslui. Tačiau dėmesį verta atkreipti į tai, kad tarp šių priemonių yra ir skirtumų; be to, galima išskirti ir tam tikras aplinkybes, kuomet verta rinktis vieną, o kada – kitą finansavimo priemonių.

Nors Šv. Valentino dieną nuo raudonų širdelių gausos gali raibti akys, o viską aplink, regis, užvaldo romantika, tačiau kasdienybėje porų santykiams iššūkių dažnai kelia labai žemiški dalykai – pavyzdžiui, finansinės problemos. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas rodo, kad net trečdalio lietuvių romantiniuose santykiuose finansiniai reikalai kelia įtampą. Psichologai tai aiškina kiekvieno žmogaus jaučiamu saugumo poreikiu, kuris šiandienos pasaulyje didele dalimi yra susijęs su pinigais.

Nauji metai dažnam yra naujų darbų bei tikslų įgyvendinimo pradžia – prisižadama išmokti ką nors naujo, pradėti sveikiau gyventi ar galiausiai – nuosekliau ir atsakingiau planuoti finansus, kad paskutinės dienos iki atlyginimo nebūtų kupinos nerimo. Kuo gyvenimas be santaupų žalingas finansinei ir psichologinei gerovei bei kaip šią situaciją pakeisti, apžvelgia finansų specialistai.

Jauniems žmonėms, vienas pagrindinių siekių gyvenime yra tapti finansiškai nepriklausomais, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25-30-uosius gyvenimo metus.

Naujametiniai pažadai pradėti lankyti sporto klubą ar skaityti daugiau knygų – pakankamai nusibodę. Tačiau pažadas geriau tvarkytis su savo asmeniniais finansais – tikrai vertas dėmesio ir aktualus daugeliui. Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ atlikta apklausa atskleidžia, kad per praėjusius metus ekonominė situacija pagerėjo tik trečdalio lietuvių šeimose, kai 63 proc. – arba pablogėjo, arba išliko tokia pati, kaip anksčiau. Todėl specialistai pataria atkreipti dėmesį į savo asmeninio biudžeto planavimo įgūdžius ir išskiria penkis esminius žingsnius, kad šie metai būtų finansiškai atsakingesni ir sėkmingesni.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Lietuviai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos. Be to, 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.

Puslapis 1 iš 7
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24