Nauji metai dažnam yra naujų darbų bei tikslų įgyvendinimo pradžia – prisižadama išmokti ką nors naujo, pradėti sveikiau gyventi ar galiausiai – nuosekliau ir atsakingiau planuoti finansus, kad paskutinės dienos iki atlyginimo nebūtų kupinos nerimo. Kuo gyvenimas be santaupų žalingas finansinei ir psichologinei gerovei bei kaip šią situaciją pakeisti, apžvelgia finansų specialistai.

Jauniems žmonėms, vienas pagrindinių siekių gyvenime yra tapti finansiškai nepriklausomais, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25-30-uosius gyvenimo metus.

Naujametiniai pažadai pradėti lankyti sporto klubą ar skaityti daugiau knygų – pakankamai nusibodę. Tačiau pažadas geriau tvarkytis su savo asmeniniais finansais – tikrai vertas dėmesio ir aktualus daugeliui. Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ atlikta apklausa atskleidžia, kad per praėjusius metus ekonominė situacija pagerėjo tik trečdalio lietuvių šeimose, kai 63 proc. – arba pablogėjo, arba išliko tokia pati, kaip anksčiau. Todėl specialistai pataria atkreipti dėmesį į savo asmeninio biudžeto planavimo įgūdžius ir išskiria penkis esminius žingsnius, kad šie metai būtų finansiškai atsakingesni ir sėkmingesni.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

Lietuviai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos. Be to, 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito atvyko į Jungtinės Karalystės sostinę Londoną, kur gruodžio 4 d. dalyvaus šventiniame 70-ųjų NATO Aljanso įkūrimo metinių proga organizuojamame vadovų susitikime, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Didžiausio banko Šiaurės šalyse „Nordea“ akcijų vertė pirmadienį krito po to, kai Suomijos valstybinė televizija paskelbė, kad praneš apie naujus kaltinimus dėl banko dalyvavimo pinigų plovime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kreipėsi į savo šalies gyventojus, dar kartą paskelbdamas reikalavimą, kad plieno sienai su Meksika būtų skirta 5,7 mlrd. JAV dolerių.

Neseniai skelbėme SEB banko atlikto Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo tyrimo duomenis, atskleidžiančius jaunajai kartai būdingą optimizmą. Daugelis šalies jaunuolių per artimiausius penkerius metus tikisi gauti dvigubai ar net keturgubai didesnį atlyginimą. Vis dėlto, nors tokie jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai pakankami, kad, net ir gaudami didesnes pajamas, gebėtume jas valdyti išmintingai?

Rusijos bankų „Sberbank“ ir VEB, kuriems pritaikytos sankcijos, dėl kurių bankai negali įkurti naujų įmonių šalyje ir patraukti turto iš Ukrainos, antrinės įmonės, regis, nutraukia veiklą Ukrainoje, interviu „Reuters“ sakė Ukrainos centrinio banko vadovas Jakovas Smolijus.