Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje diskusijoje „Mokytojas - prestižinė profesija iki 2025 metų“ trečiadienį pristatytas mokytojo profesijos modelis: mokytojas - savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas sako, kad neplanuojama pradinio ugdymo mokytojų rengimo patikėti tik kolegijoms.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigta Edukologijos akademija imasi iniciatyvos siūlyti unikalias, Lietuvoje dar nevykdytas novatoriškas studijas, kurios leis iš karto tapti dviejų ar daugiau dalykų mokytojais. Geriausius specialistus subūrusi akademija mokytojams suteiks visas XXI amžiaus pedagogų kompetencijas, mokomo dalyko išmanymą ir platų, visapusišką išsilavinimą, ugdant užsienio kalbų, technologijų, verslumo, kūrybiškumo ir kitus gebėjimus.

Mokytojo profesija – sudėtingas ir visa gyvenimą trunkantis darbas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose ypač trūksta jaunų mokytojų. Jie yra drąsūs ir nebijo jiems gyvenimo mestų iššūkių. Vienas iš tokių – Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas. Jis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografijos bakalauro ir magistro studijų absolventas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. fizikos studijų kryptį baigusių ir pedagogais įsidarbinusių asmenų skaičius Lietuvoje tebuvo vos 8, chemijos – 5, o 2015-2017 metais į studijų programą „Fizikos ir chemijos mokymas“ priimtas vos 1 studentas. Esant tokiam menkam susidomėjimui pedagoginėmis studijomis nuogąstaujama, jog pasitraukus senajai mokytojų kartai, nebebus kam mokyti fizikos ir chemijos, rašoma KTU pranešime spaudai.

Eilinį kartą Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija tampa konkurso „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas” laureate tarp rajonų mokyklų. Šiemet įstaiga pasidalino 3-4 vieta su Pagirių gimnazija. Pirmą ir antrą vietas atitinkamai užėmė Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija (Vilniaus miesto mokyklų kategorijoje) ir Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija (tarp rajono miestų).

Nors Lietuva pagal švietimui skiriamą BVP dalį yra ES vidutiniokė, šalies mokytojai uždirba mažiausiai Baltijos šalyse. Beveik pusė visų švietimo lėšų keliauja plačiam mokyklų tinklui išlaikyti: mokyklų pastatams prižiūrėti, šildyti ir panašioms ūkio reikmėms.

Kvalifikuotų darbuotojų šalyje ieškantys darbdaviai rugpjūtį galėjo jiems pasiūlyti 34,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Vasaros paskutinį mėnesį darbo jėgos paklausa, palyginti su liepa, išaugo beveik 15 proc. Labiausiai didėjo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, socialinių darbuotojų ir ikimokyklinio ugdymo specialistų paklausa – per rugpjūtį įregistruota 658 laisvų darbo vietų įvairių dalykų pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo specialistams. Šalies ugdymo įstaigoms reikėjo lopšelio – darželio auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, lietuvių ir anglų kalbų, muzikos ir matematikos, praneša Lietuvos darbo birža.

Prasidedant naujiems mokslo metams, Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kaip ir visoje šalyje, trūksta pedagogų.

Seimas antradienį patvirtino bendrojo ugdymo gaires, jose nurodyta, kad mokytojai turėtų įgyti magistro laipsnį.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24