Paaiškėjus brandos egzaminų rezultatams, yra kuo didžiuotis: Šalčininkų rajone – 24 šimtukai.

Šiandien paskelbti valstybinių brandos egzaminų – geografijos, istorijos, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (rusų) – rezultatai.

Po ilgai trukusio nuotolinio mokymo abiturientai sugrįžo į švietimo įstaigas. Birželio 22 d., prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija.

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 dienos.

Artėjant brandos egzaminų sesijos pradžiai tiek mokytojams, tiek abiturientams kyla klausimų dėl egzaminų organizavimo tvarkos. Nacionalinė švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė tikina, kad, be pasikeitusių egzaminų datų ir didesnių saugumo reikalavimų, daugiau netikėtumų egzaminų sesijos metu neturėtų būti. Nors į egzaminus atvykstantys moksleiviai turės pasirūpinti veido kaukėmis, o patalpose egzaminus laikys iki 9 abiturientų, prievolės matuoti į egzaminus atvykstančių moksleivių temperatūrą neliko.

Nors šis pavasaris dėl besitęsiančio karantino tapo psichologiniu iššūkiu daugeliui žmonių, ypač daug streso ir nerimo jis sukelia abiturientams, kurie jau galvoja apie jų laukiančius egzaminus ir jaučia didelę atsakomybę. „Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su psichologe Egle Zubiene nori patikinti abiturientus, kad šis laikotarpį įveikti bus lengviau tinkamai psichologiškai pasiruošus.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas. Kai streso būna per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis darosi sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kurios siejasi su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.

Artėjantis brandos egzaminų laikotarpis ne vienam dvyliktokui kelia stresą ir nerimą. Juo labiau, kad trečią mėnesį moksleiviai mokosi nuotoliniu būdu. Pasiruošti egzaminams gali padėti ne tik vadovėlių ir savo sukauptų konspektų skaitymas, bet ir išmaniosios technologijos. Mokymąsi jos gali paversti lengvesniu ir įdomesniu užsiėmimu, tikinama pranešime spaudai. 

Šiemet brandos egzaminus laikys 28 267 kandidatai. Iš jų - 26 360 bendrojo ugdymo ir profesinių mokymo įstaigų abiturientų, 632 buvę mokiniai ir 1 275 eksternai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sulaukusi klausimų iš Lietuvos moksleivių sąjungos, kodėl buvo priimtas sprendimas vykdyti brandos egzaminus, kaip jie bus organizuojami, pateikia paaiškinimus.