Kauno klinikinei ligoninei laikinai vadovaujantis K. Mazurkevičius, grįžęs po atostogų, savo kabinete aptiko slaptą pasiklausymo įrangą.
Dėl įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, praneša Lietuvos radijas. 

Vilniaus Senamiesčiu šiandien pradėjo važiuoti du nauji maršrutai (Nr.88 ir Nr.89), kurie drieksis Goštauto, Maironio gatvėmis iki Rotušės. Jais kursuos 4 ekologiškos transporto priemonės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 113 erkinio encefalito ir 791 Laimo ligos atvejis. Nors erkinio encefalito ir Laimo ligos sergamumo atvejų kasmet daugėja, ULAC specialistai tikisi, kad dėl vėluojančio grybų sezono šiemet susirgimų erkių platinamomis ligomis bus mažiau.

Utėlėtumu arba pedikulioze yra vadinamas apsikrėtimas utėlėmis. Pedikuliozę sukelia trijų rūšių utėlės: galvinės, drabužinės ir gaktinės utėlės. Utėlėmis apsikrečiama dėl artimo sąlyčio su utėlėtais asmenimis, naudojantis jų rūbais ar daiktais. Galvinėmis utėlėmis dažniausiai apsikrečiama naudojantis utėlėtų žmonių šukomis, plaukų šepečiais ar galvos apdangalais. Drabužinėmis utėlėmis galima užsikrėsti keičiantis drabužiais ar patalyne. Gaktinėmis utėlėmis užsikrečiama lytinio kontakto metu. Artimo sąlyčio metu utėlės perropoja nuo vieno žmogaus ant kito. Jei drabužinių ir galvinių utėlių yra labai daug, jos gali ropoti per grindis ar per įvairius aplinkos daiktus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Tarnyba) internetu ir telefonu nuolat sulaukia įvairių klausimų apie maisto papildus. Domimasi jų nauda ir priešingai, ar maisto papildai negali pakenkti. Kiekvienais metais prekybos maisto papildais apimtys auga, ypač populiarėja internetinė prekyba maisto papildais.

Krepšininkams, Panevėžyje besiruošiantiems Europos čempionato kovoms, tenka išbandyti ir nepakeliamos smarvės kvapą.
Berčiūnuose, kaimo turizmo stovykloje įsikūrusiems sportininkams taip pat tenka ilsėtis kamuojant nemalonių kvapų sklindančių netoliese esančio nuotekų valymo įmonės.
Panevėžio valdžia nuo pavasario taip ir nesugebėjo panaikinti iš Aukštaitijos vandenų bendrovės nuotekų valymo dumblo kaupimo aikštelių sklindančios smarvės. nors dar birželį baimintasi, kad ji pasieks netoliese kaimo turizmo sodyboje gyvensiančius Europos čempionato krepšininkus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių. Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Jos suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu.

Daržovės labai paįvairina mitybą, visada norime, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir gardus. Ne visas daržoves galima valgyti žalias, kai kurios (bulvės, baklažanai ir kt.) reikalauja terminio apdorojimo. Nors ir yra receptų, kaip šias daržoves valgyti žalias, bet tai priimtina ne visiems. Šviežios daržovės greitai genda todėl taikomi įvairūs jų išsaugojimo būdai – džiovinimas, konservavimas ir pan. Greičiausiai gendančios daržovės – agurkai, pomidorai, kopūstai – turi daug drėgmės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistės rugpjūčio 23 d. surengė paskaitas vaikams, besigydantiems sostinės sanatorijoje „Pušyno kelias“.
Centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė papasakojo apie šunų ir kačių platinamas parazitines ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti. Gyd. A. Bartulienė taipogi supažindino vaikus, kaip atrodo erkės, kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti joms įsisiurbus. Vaikai buvo labai susidomėję, uždavinėjo daug klausimų, diskutavo.

Vaikų ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas, sunkių nudegimų gydymo ir randų šalinimo specialistas Dainius Geležauskas pirmą kartą Lietuvoje atliko operaciją, sėkmingai panaudodamas dirbtinį odos pakaitalą „Integra“. JAV  gydytojų  J. F. Burke, V. Yannas ir kt. sukurtą sintetinį odos pakaitalą naudoti galima tik gavus specialų leidimą, kurį ortopedas-traumatologas įgijo prieš trejus metus Ciuriche, Šveicarijoje, išklausęs specialų praktinį kursą.

Karštomis dienomis vandenyje ne tik gausybė besipliuškenančių žmonių – ten taip pat knibždėte knibžda ir įvairiausi mikroorganizmai. Vieni jų ramiai gyvuoja, nekenkdami žmogui, kiti gi, pakliuvę į organizmą, gali sukelti begales įvairiausių ligų. Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Irina Bulsienė primena, kad besipliuškenant gurkštelėjus tokio vandens, galima susirgti šigelioze, žarnyno lazdelės sukeltomis ligomis, liambliaze, kriptosporidioze, vidurių šiltine, cholera, hepatitu A, rotavirusinėmis infekcijomis, helmintozėmis (kirmėlių sukeltomis ligomis) ir t.t. Visų šių ligų sukėlėjai gyvena ir dauginasi žarnose, tad į vandenį pakliūna su išmatomis.