Vilniaus apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga – sergančiųjų skaičius vis didėja nuo šių metų pradžios.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 20 -ąją savaitę siekė 39,7 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 19-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 41,3 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 48-ąją šių metų savaitę siekė 54,0 atv./ 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 44-ąją šių metų savaitę siekė 38,3 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 43-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 58,4 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis,  Lietuvoje praėjusią, 49-ąją metų savaitę (gruodžio 5 – gruodžio 11 d.), sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nežymiai padidėjo. Susirgo 48,32 iš 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją, 48-ąją metų savaitę, šis rodiklis siekė 43,76 iš 10 tūkst. gyventojų.

Medicinos specialistai sako, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių gyventojų mirtingumui mažinti ir vidutiniam amžiui pailginti.
Vis dėlto Lietuvoje skiepijasi vos 6 proc. gyventojų, o tėvai vis dažniau atsisako skiepyti savo atžalas.
Iš per pastaruosius 200 metų padarytų trijų didžiausių atradimų medicinos srityje būtent skiepai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti. O Lietuvoje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti, nes neva tai žalinga.

Esant permainingiems orams daugėja susirgusiųjų infekciniais kvėpavimo takų uždegimais. O gripo virusas atveria kelius bakterinėms ligoms, sukeliančioms komplikacijas.