Tam, kad būtum ,,demokratiškai” išrinktas, privalai patikti, pažadėti, save ,,parduoti”, t.y. paprasčiausiai meluoti. Tiesa visuomet yra sunki ir dažnai nepatogi. Džiaugsmo tiesoje irgi nedaug. Todėl ,,demokratija” vienus melagius (geriausiu atveju) keičia kitais.

Piliečiai, norintys keisti mūsų Valstybės demokratijos raidą, privalo išsikelti tokius tikslus:

Moralumas turi tapti politinio gyvenimo norma. Tik išrinkusi ir matydama brandaus piliečio (valstybės pareigūno) pavyzdį valdžioje, visuomenė ims pasitikėti valstybe ir pati taps kitokia. Iš valdžios turime reikalauti ypatingo teisingumo ir doros, nes piliečius skatina ne tiek įstatymai, kiek asmeninis elgesys. Valdžia privalo rodyti disciplinuotumą, teisingumo suvokimą, sąžiningumą, riteriškumą, saikingumą, bendruomeniškumą, pagarbą žmogaus orumui, tvirtas padorumo nuostatas.

Piliečiai privalo kontroliuoti, kad valdžios žmonės vadovautų tautai remdamiesi įstatymais ir etikos kodekso nustatytomis taisyklėmis.

Tam, kad tai pasiektų, piliečiai dažnai turi apsispręsti: kas jiems svarbiau - nauda ar teisingumas?

Mes linkę ,,demokratiškai” išrinkti valdžią, kuri mums žada naudą: grąžinti žemę ar kitą turtą, pakelti atlyginimus ar pensijas, sumažinti mokesčius ar teikti lengvatas, atimti iš vienų ir teisingai padalinti kitiems ir t.t. Kiek šie pažadai teisingi kitų mūsų bendrapiliečių ar net Valstybės atžvilgiu, mums nelabai rūpi – svarbu, kad tai mums naudinga.

Kai šitaip yra, rezultatų ilgai laukti nereikia: „Juo toliau, juo labiau požiūryje į Seimo narį įsivyrauja vartotojiškas mąstymas: aš tave išrinkau, o ką tu man asmeniškai davei (duosi)? Į laisvę ir nepriklausomybę, beje, taip pat – o ką man davė ta laisvė?" („Pilietinė visuomenė: vizija, tolstanti nuo Lietuvos?“ Naujasis Židinys-Aidai, 2004/9–10).

Valstybės gyvenime neliko teisingumo, nes esantieji valdžioje sprendimus priiminėja norėdami įtikti tam tikroms piliečių (rinkėjų) socialinėms grupėms ar dar blogiau. Kada valdžia priiminėjo sprendimus, naudingus suinteresuotiems asmenims už ,,dyką”? Asmenų grupėms (tarkime, partijoms) tapo nesudėtinga ir pigu pasinaudojant mūsų naudos siekiu ,,nusipirkti” mūsų valią, t.y. pakliūti į valdžią. Geriausiai žadėti – meluoti - moka menkos moralės politikai, todėl jų valdžioje tik daugėja. Su kiekviena nauja valdžia mūsų gyvenimas blogėja, nes renkame daug žadančią, bet ne teisingą ir padorią valdžią.

Visos valdžios mums tampa vienodos - melagės ir neteisingos. Bet ar gali būti kitaip, kai renkant valdžią vadovaujamasi naudos, o ne teisingumo ir padorumo principais? Valdžia išsigimsta, o tai matydami dalis mūsų bendruomenės narių pradeda elgtis taip pat - bendruomenėje ieško silpnesnių ir kvailesnių, kurių atžvilgiu galėtų elgtis savanaudiškai, bet nebūtinai teisingai ar teisėtai. Mūsų gyvenimo ratas tampa liūdnas - gyvename Valstybėje, kurios valdžia nepasitikime, keikiame, geriausiu atveju, - ignoruojame. Dirbame (jeigu darbą tyrime) vergovinėmis sąlygomis, taikstydamiesi su viskuo. Šeimose tvyro slogi įtampa dėl savo ar vaikų ateities, dėl kasdienių nepriteklių (nors kiekvieną kartą renkame valdžią dėl to, kad taip nebūtų, siekdami labai aiškios naudos), dėl emigravusių artimų asmenų, dėl nepakeliamų mokesčių ir t.t. Todėl ar ne laikas visiems nepatenkintiems piliečiams susimąstyti apie savo veiklos ir sprendimų įtaką tokiam baisiai liūdnam gyvenimo ratui?

Vasario 16-ąją - Valstybės Nepriklausomybės Atkūrimo proga - būtų prasminga pergalvoti mūsų santykį su Valstybe, t.y. mūsų atsakomybės už Valstybės valdžią klausimą. Juk Valstybės valdžia neatsiranda iš ,,šventosios dvasios“, o yra mūsų visų apsisprendimo rezultatas - apsisprendimo, renkantis galimą naudą ar ilgalaikį teisingumą.

Laimė yra gyventi teisingoje visuomenėje, bet ar spręsdami Valstybės reikalus, mes – piliečiai - tinkamai elgiamės ir apsisprendžiame?

Piliečių forumas 2015 Plius

Kontaktai

El.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Daugiau informacijos: www.2015plius.lt