Mokytojai, baigę mokslus Vilniaus ar Kauno universitetuose, į regionų mokyklas atvyksta retai. Apie 80 proc. Šiaurės Lietuvos švietimo sistemos žmonių yra baigę pedagogikos mokslus Šiauliuose, o kaimų mokyklose didžiųjų universitetų absolventų likę, matyt, tik vienas kitas, ir tai iš vyresnės kartos.

Klimato kaita jau daro įtaką ir klimatui, ir gamtai. Vidutinė metinė pasaulio oro temperatūra praėjusiais metais buvo 1,2 ± 0,1°C didesnė negu vidutinė daugiametė temperatūra, todėl 2020-ieji tapo vienais iš trejų šilčiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Tai, kad dėl COVID-19 pandemijos mažiau išmetama anglies dvideginio, neturėjo didelės įtakos ilgalaikiams klimato pokyčiams. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija vis didėja. Norėdami sustabdyti kritinių ekosistemų eroziją, turime dėti daugiau pastangų. Pagrindiniai mūsų bendros ateities kertiniai akmenys turi būti atsinaujinanti energija, tvari maisto sistema, kuri apsaugotų aplinką, biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą. Transporto priemonės turi nebenaudoti iškastinio kuro, o statomi pastatai atitikti aukščiausius tvarumo standartus. Taigi, kaip mums sekasi ir ko galime šiemet tikėtis?

Koronaviruso pandemijai sukrėtus visą pasaulį, neabejojama, kad ji labiausiai paveiks jaunų žmonių pasaulėžiūrą ir finansinį elgesį. Pirmieji taikinyje – dabartiniai studentai ir darbo rinkos naujokai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sako, kad laikas jų įsitvirtinimui darbo rinkoje pasivėlino, todėl tikėtina, kad bus atidėti ir asmeninio finansinio saugumo klausimai.

30 metų trunkančią žemės reformą ar beįmanoma pavadinti reforma, greičiau besitęsiančia epopėja. Bet šios reformos epicentre yra Lietuvos pilietis, kurio tėvų, protėvių žemė buvo prievarta nacionalizuota. Kol pilietis ieškojo nuosavybės dokumentų archyvuose ir institucijoje, į jo žemę jau persikėlė ir apsigyveno kitas apsukresnis pilietis, nepanoręs savo tėviškės laukų, bet sostinės ir jos priemiesčio žemės.

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo kalba, pasakyta Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjime Lukiškių aikštėje:

Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaičius išaugs, nes ne visos bendrovės sugebės atkurti savo gyvybingumą.

Gegužės pabaigoje Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuris turi didelę svarbą Fizinių asmenų bankroto įstatymui (FABĮ). Anot Konstitucinio Teismo išaiškinimo, šio įstatymo viena iš dalių prieštarauja Konstitucijai.

Naują mokslo metų semestrą studentai dažnai pradeda išsikeldami sau naujus akademinius tikslus, pvz., „padidinti savo bendrą pažymių vidurkį“, „skirti daugiau laiko namų darbams“ ar apskritai tikėdamiesi, jog naują semestrą viskas vyks daug geriau – „daugiau mokysiuosi“, „skaitysiu papildomą literatūrą“ ir pan. Visgi įpusėjus semestrui pastebime, kad vis dažniau atidėliojame savo darbus, dažniau laiką praleidžiame klausydami naujos tinklalaidės epizodą ar internete atlikdami testą „Ką apie jus pasako jūsų deserto pasirinkimas?“. Jeigu pastebėjome, kad sunku siekti savo išsikeltų tikslų, dažniau darome kažką kitą, o ne mums svarbias užduotis, pvz., nerašome baigiamojo darbo ar nesiruošiame namų darbo pristatymui – gal laikas pagalvoti apie tai, kad mes atidėliojame (angl. procrastinating)?

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą bei kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą. Kas galėtų sujaukti tokius planus ir paskatinti greitesnį palūkanų normų kilimą?