Per pastaruosius aštuonerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo 3,3 karto, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.

Nuo šiandien Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į Rezervinį vaistų sąrašą. Kompensuojamieji vaistai pasieks pacientus, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete bus numatytos lėšos šiems vaistams kompensuoti.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo.

Vos kas ketvirtas šalies gyventojas žino visas rekomendacijas, kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų už juos nepermokant, o žinios apie paciento priemokos už vaistus padengimą yra dar prastesnės. Be to, dviejuose iš trijų namų ūkių prisikaupia nebevartotinų vaistų atsargų, kurių tenka atsikratyti, rodo sociologinis tyrimas. Ligonių kasos primena, kaip racionaliai įsigyti ir atsakingai vartoti kompensuojamuosius vaistus, kad nenukentėtų nei sveikata, nei piniginė.

Nors receptiniai vaistai gali būti įsigyjami tik pateikus galiojantį receptą, vaistininkai pastebi, kad pasitaiko įvairių situacijų: gyventojai ateina su jau pasibaigusio galiojimo receptais, turi ne recepto originalą, o jo kopiją ar nuotrauką mobiliajame telefone, nepateikia reikiamų asmens duomenų, pirkdami vaistus pagal elektroninius receptus.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pasakoja, kad moterims ilgas laikas su drėgnu maudymosi kostiumėliu gamtoje gali tapti makšties uždegimo ar infekcijų priežastimi. 

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis. Pacientams tenkanti vaistams išleidžiamos sumos dalis mažėja kasmet – per pastaruosius penkerius metus ji sumažėjo 15 proc., rodo Valstybinės ligonių kasos analizė.