Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.

Šalyje šiuo metu vyrauja ketvirtos klasės gaisringumas, keliantis didelį gaisrų pavojų. Ugnis miškuose gali įsiplieksti nuo menkiausios nuorūkos ar palikto rusenti laužo. „Vakar tokį gaisrą teko gesinti Rėkyvos ežero pakrantės aukštapelkėje. Ugnis plito labai sparčiai. Iki gaisravietės ugniagesiams teko plaukti kateriu, nes privažiuoti su gaisrine technika ten nėra galimybės. Daugiau kaip trisdešimt ugniagesių iki vėlyvos nakties liejo prakaitą tramdydami šėlstančią ugnį. Beje, gaisro židinys buvo ežero pakrantėje“, - pasakoja Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis.

Rūkymas lovoje negali būti nei atsipalaidavimo įprotis, nei ritualas žiūrint televizorių ar naršant išmaniuosiuose įrenginiuose. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad tai - tiesiausias kelias į žūtį. Mirtis tokiais atvejais žmones ištinka net neįsiplieskus gaisrui, jie dažniausiai apsinuodija degimo produktais.

Miškininkai sako, kad daugumoje šalies miškų lieka didelis gaisrų pavojus, todėl artėjant savaitgaliui gyventojai raginami būti ypač atsargūs.

Dalyje Lietuvos vyrauja aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumo pavojus, skelbia Hidrometeorologijos tarnyba.

Rytoj ir poryt didžiojoje Lietuvos dalyje padidės miško gaisrų rizika, nes, kaip prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, tęsis sausi orai ir vyraus IV klasės miškų gaisringumas. Todėl Valstybinių miškų urėdija (VMU) stiprina priešgaisrinę miškų apsaugą.

Šiemet Lietuvos miškuose kilo 45 gaisrai, kurių metu išdegė bendras 66 hektarų miško plotas.

Balandžio 11 d. gaisruose žuvo 3 žmonės.

Per tris savaitgalio dienas ugniagesiai beveik 400 kartų vyko gesinti degusios žolės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 393 gaisruose iš viso išdegė 363 ha atvirų teritorijų.

Prasidėjus pavasariui, pernykštės žolės deginimas kelia didelį rūpestį ugniagesiams gelbėtojams. Beje, vien pernai Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai 627 kartų vyko gesinti degančių atvirų plotų ir 460 kartų tramdė liepsnojančią žolę Vilniaus rajone. Todėl valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir aplinkosaugos pareigūnai, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių, reidų metu gyventojams primins, kad už nenupjautos žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė.