Per praėjusias keturias paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 237 gaisrų ir atliko 87 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus žuvo, kito žūties aplinkybės dar tiriamos, du žmonės buvo traumuoti. Penktadienį, 23.16 val., buvo gautas pranešimas, kad Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje, Apasčios kaime, dega gyvenamasis namas, o viduje gali būti žmogus. Atvykus ugniagesiams, namas jau buvo apimtas liepsnų. Apmalšinę liepsnas ir įėję į vidų, ugniagesiai rado apdegusį žmogaus kūną. Autonominis dūmų detektorius name nerastas.

Dažnam lietuviui šis šaltasis sezonas galvos skausmą kelia dėl išaugusių šildymo kainų. Visgi ugniagesiai ir draudikai įspėja, kad šie kaštai yra niekis, palyginus su nuostoliais, kurie patiriami dėl gaisrų. Jų skaičius šildymo sezono metu ir vėl ženkliai išaugo, o vien dėl netinkamai įrengtų ar netinkamai naudojamų krosnių, židinių ir dūmtraukių nuo pernai spalio iki šių metų vasario pradžios Lietuvoje kilo beveik 700 nelaimių. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė skaičiuoja, kad dėl įsiplieskusios ugnies įmonės klientai per du pirmuosius šios žiemos mėnesius patyrė daugiau kaip 400 tūkst. eurų nuostolių.

Gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje kiekvieną dieną kyla vidutiniškai keturi gaisrai, rodo ugniagesių statistika. Ugnies padarytą žalą atlyginti turintys draudikai skaičiuoja, kad dažniausiai gaisrus įplieskia neatsakingas krosnių ir židinių naudojimas, netvarkinga elektros instaliacija bei neatsargus rūkymas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais degė 103 pirtys. Pernai per tą patį laikotarpį sudegė 81 pirtis.  Nors jos dažniau pleška žiemą, bet ir vasarą jų ugnis neaplenkia. Beje, vien rugpjūčio pradžioje ugniagesiams teko gesinti 4 pirtis. Iš viso, šią vasarą  jau degė 22 pirtys.

Savaitgalį, balandžio 25-26 d., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių miškininkai visoje šalyje rengė reidus atvirosiose teritorijose, kurių metu stebėjo, ar gyventojai nedegina pernykštės žolės, ar nekyla gaisrų pavojus miškams. Tuo pačiu buvo tikrinama, kaip gyventojai laikosi karantino reikalavimų.

Šalyje šį pavasarį vėl siautėja žolės padegėjai. Vakar ugniagesiai gelbėtojai net 83 kartus vyko gesinti degančios žolės ir nuo jos užsidegusių pastatų. Per dieną išdegė 70 ha atvirų teritorijų, supleškėjo 12 pastatų, rašoma PAGD pranešime.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės, praneša PAGD. Vien per užpraėjusią parą tokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje. Gaisrų metu iš viso šalyje šiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11509 gaisrai.

Visi laukiame švenčių. Dabiname eglutes, puošiame namus girliandomis, kepame pyragus, perkame pirotechnikos priemones. Deja, švenčių metu padaugėja gaisrų ir kitų nelaimių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimtmetį kalėdinio ir naujametinio laikotarpio metu Lietuvoje kilo beveik 2500 gaisrų, o juose žuvo 80 žmonių, tiek pat gyventojų patyrė traumų.

Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.