Penktadaliui pasaulio augalų rūšių iškilęs pavojus išnykti, antradienį perspėjo Didžiosios Britanijos tyrėjai, paskelbę precedento neturinčią studiją apie pasaulio augalijos padėtį.

Augalai prie pasaulinio klimato pokyčių prisitaiko šiek tiek geriau negu iki šiol manė mokslininkai, todėl šio proceso padariniai tikriausiai nebūtų tokie pragaištingi, kaip kai kurie prognozavo, rodo nauja studija.

Po ilgo šaltojo laikotarpio vienas pirmųjų pavasario pranašų, pastebimų miškuose, pietiniuose kalvelių šlaituose, o vis dažniau – ir darželiuose – triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Ji pradeda žiedus skleisti kovo–balandžio mėnesį. Lapuočių ir mišriuose miškuose, ne per daug tamsiuose eglynuose žibuoklės sukuria ištisus mėlynų atspalvių kilimus, o vietomis pasitaiko ir žydinčių baltais bei raudonais žiedais.

Rusijos veterinarijos tarnyba ketina uždrausti gėlių ir augalų importą iš kai kurių Europos valstybių, tarp jų minima ir Lietuva.

„Gyvas produktas" iš Alytaus rajono

Lietuvoje kasmet didėja šaltalankių uogų paklausa. Kaip papasakojo daugiau nei 70 ha uogyną Alytaus rajone turinti Daiva Kvedaraitė, daug žmonių skambina ir klausia apie šaltalankių uogas, sulčių koncentratą. Šaltalankių kauliukais domisi kinai. Deja, pastaruoju metu šiuos perspektyvius augalus puola net didžiąją dalį derliaus sunaikinti galinti mažoji musytė iš Sibiro.

Klaipėdos universiteto botanikos sode pražydo kai kurie augalai, paprastai žiedus skleidžiantys kovą ar net balandį.
Tokios anomalijos, anot mokslininkų, augalijai nieko gero nežada, praneša LTV naujienų tarnyba.