Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis: paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms, tikinama pranešime spaudai.

Vaikščiodami pievomis ir pamiškėmis dažnai tik gėrimės augalų grožiu, tačiau verta žinoti, kad dauguma jų – vertingi vaistiniai augalai. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas siauralapiui gauromečiui (Chamerion angustifolium (L.) Holub.), kuris naudojamas nuo bitininkystės iki medicinos: šio augalo ekstraktai taikomi įvairių ligų prevencijai ir gydymui.

„Tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojai atėjus vasarai trokšta susikurti nors mažą žalią kampelį poilsiui. Skoningai apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje - sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo,“ – teigia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dekoratyvinio želdinimo profesijos mokytoja Regina Ribokienė. Ji sutiko pasidalinti praktiškais patarimais, ką reikėtų žinoti apželdinant balkoną bei kokie augalai tinkamiausi kompozicijų kūrimui.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. dr. habil. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Senkant energijos ištekliams, mokslininkai ieško vis naujų būdų sutaupyti – ir atrado, kad čia padėti gali… augalai. Gali būti, jog ateityje mūsų gatves ir namus apšvies ne šviestuvai ir žibintai, o švytintys organizmai. Reiškinius, kurių dėka augalai ir kiti organizmai gali šviesti, tyrinėja ne tik prestižinio Masačusetso technologijos instituto (MIT), bet ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjai.

Pavasaris – geriausias metas persodinti kambarinius augalus, kad jie vešėtų ir džiugintų ištisus metus. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pavasarį sulaukia daugiausiai pirkėjų, kurie domisi kambarinėms gėlėms skirtomis prekėmis arba planuoja atnaujinti gėlynus lauke. Specialistai siūlo kelis patarimus, į ką reikėtų atsižvelgti persodinant kambarinius augalus.

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis, praneša Aplinkos ministerija. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji).

Rudenį, kai šiltnamyje skinami paskutiniai pomidorai ir agurkai, daržininkai pamažu pradeda ruoštis žiemai. Užmarštyje palikę žemės ūkio darbus, jie skuba kaupti atsargas bei konservuoti užaugintas gėrybes – juk kito derliaus teks laukti iki kitų metų. Kaip tinkamai paruošti šiltnamį žiemai, pasakoja didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas.

Valstybė ruošiasi sistemingai kovai su invazine pavojingų augalų – Sosnovskio barščių – rūšimi. Lietuvoje išplitusių augalų populiacijos nuo kitų metų bus naikinamos, taip pat rengiami teisės aktai, kuriais naikinti savo teritorijoje sužėlusius barščius turės ir ūkininkai bei valstybės įmonės.