Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.

Į šeštą dešimtį įkopę ir vyresni gyventojai bent du kartus dažniau nei jaunoji karta užsiima aktyvia fizine veikla, daugiau valgo sveikatai naudingų produktų ir labiau rūpinasi savo sveikata. Tokį lietuvių gyvenimo būdo ir sveikatos žemėlapį nubraižė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų BENU vaistinės iniciatyva atliktas unikalus tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kokios sveikatos problemos vargina šiuolaikinę kartą.

Lietuviškai Bobų vasarai pasibaigus ir orams vėl atvėsus, laikas pagalvoti ne tik apie vitaminus imnitetui stiprinti, bet ir apie oro kokybę patalpose, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko. Atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu buvo apklausta virš 3 tūkstančių respondentų Baltijos šalyse, 2 iš 3 lietuvių teigia, jog prasidėjus šildymo sezonui ir smarkiai išsausėjus orui patalpose, juos pradeda varginti įvairios ligos. Netinkamas oro vėdinimas ir drėkinimas gali ne tik išsausinti odą, gleivinę ar akis, bet ir sukelti rimtų alerginių problemų bei paskatinti virusines ligas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad šalyje siaučiant peršalimui ir prasidedant gripui, verta atsisakyti rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į žandą. Minint pasaulinę rankų plovimo dieną sveikatos specialistai primena, kad tinkamai, dažnai ir laiku plaunant rankas galima išvengti daugelio ligų.

Rugsėjis daugeliui mokyklą ar studijas pabaigusių jaunuolių reiškia ne tik naujo gyvenimo pradžią bet ir naujus įsipareigojimus. „Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad nuo rugsėjo nebestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, o į užsienio aukštąsias mokyklas išvykstantys studentai turi pasirūpinti pažymomis.

Sostinės savivaldybė kviečia profilaktiniais vaikų sveikatos patikrinimais pasirūpinti jau dabar, nelaukiant rudens. Vilniuje ugdymo įstaigas lanko apie 100 tūkstančių vaikų ir visi jie turės pasitikrinti sveikatą prieš naujus mokslo metus. Per du vasaros mėnesius sveikatos priežiūros įstaigų išrašė apie 24 tūkst. elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų. Patikros pažymėjimai galioja vienerius metus nuo jų užpildymo dienos. Vilnius pirmasis įsivedė elektroninius vaiko sveikatos pažymėjimus – tai reiškia, kad tėvams nebereikia gaišti laiko ir nešioti pažymų iš poliklinikos į mokyklą ar darželį.

Artėjant naujiems mokslo metams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar kartą primena apie būtinybę atlikti vaikų profilaktinį sveikatos tyrimą. Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas atliekamas nemokamai vieną kartą per metus gydymo įstaigoje, kurioje yra prirašytas vaikas.

Pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala – šiandien Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas.

Tailande rūkymas namuose bus prilygintas smurtui artimoje aplinkoje ir už jį baudžiama pagal naują įstatymą, kuris įsigalios rugpjūčio mėnesį. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Khaosod“.

Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė apžvelgia ilgamečių tyrimų rezultatus ir pataria, kaip gerinti sveikatą keičiant gyvenimo būdą.