Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 812 gydymo įstaigų. Ligonių kasų pasirašytose sutartyse su įstaigomis šįkart paskirstyta net 2,32 mlrd. eurų. Dar 33,5 mln. eurų papildomai skirta suplanuotų sutartinių sumų padidinimui.

„Dažniausiai nelaimės ištinka staiga ir netikėtai. Pamačius gulintį ir sąmonės netekusį žmogų gyvybiškai brangi tampa kiekviena sekundė, todėl kiekvienas praeivis turėtų gebėti nedelsiant atlikti pradinio gaivinimo veiksmus ir žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pavojaus akivaizdoje kilusi panika, baimė ir nepasitikėjimas savimi gali lemti tragišką baigtį, todėl svarbu kiekvienam žmogui nuolat atnaujinti gyvybę gelbstinčius įgūdžius, kad neliktų abejonių dėl pagalbos teikimo,“ – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikų profesijos mokytojas ir skubiosios medicinos gydytojas Karolis Klimavičius.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimas nuo 2024 m. vasario į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti visus aštuonis Rezerviniame sąraše buvusius vaistinius preparatus padės užtikrinti pacientams šiuolaikišką ir efektyvų onkologinių, plaučių ir širdies ligų gydymą. Naujiems vaistams kompensuoti papildomai skirta 13,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Juras Žymančius, COBALT asocijuotas teisininkas

Europos Parlamentas, siekdamas išnaudoti sveikatos duomenų potencialą, gruodį pritarė idėjai sukurti Europos sveikatos duomenų erdvę ir jos reglamentavimą. Prasideda derybos su valstybėmis narėmis dėl galutinės reglamentavimo formos.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie svarbiausius pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Jie padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją ir gauti reikalingas paslaugas, gydytojams didės atlyginimai ir mažės administracinė našta. Taip pat gyventojams gerės antibiotikų ir kai kurių medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai.

Šiandienos įvykiai ypač parodo, kaip svarbu rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Nors gali atrodyti, kad tam tikri sveikatos sutrikimai yra sergančiojo problema, visgi šiame susietame pasaulyje vieno individo gerovė tiesiogiai veikia bendrą visuomenės sveikatą. Rūpinimasis kito žmogaus sveikata gali būti reiškiamas įvairiomis formomis: nuo elementarios higienos laikymosi iki artimojo slaugymo, taip palengvinant jo kasdienybę.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Siekiant sutrumpinti ir supaprastinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva šiemet veiklą pradeda pirmieji savivaldybių sveikatos centrai. Viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos kviečiamos burtis į sveikatos centrus bei suteikti galimybę pacientui dažniausiai naudojamas sveikatos paslaugas gauti savo gyvenamojoje ar gretimoje savivaldybėje.

Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę.