Ilgėja gydymosi trukmė
Žmogui pavojingos bakterijos ir virusai lengvai sklinda oro lašeliniu būdu, o prasčiau vėdinamos, aukštą temperatūrą palaikančios biuro patalpos sukuria idealias sąlygas ligą ne tik pagilinti, bet ir ja pasidalinti su kolegomis.
Visgi, net nusprendę kolegų labui likti namuose, dauguma nevengia darbinių užduočių imtis čia. Pasak draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros skyriaus vadovės Marijos Radžvilienės, tokio „gydymosi“ būdo dažnas griebiasi užklupus prieššventiniam laikotarpiui.
„Didžiausiu darbymečiu esame linkę savęs netausoti ir tam, kad viską atliktume laiku, aukojame savo sveikatą. Svarbu įvertinti tokio elgesio kainą – kol aktyviai dirbsite, organizmas ne lauks laisvesnės akimirkos, kada galėsite juo pasirūpinti, o tik silpnės. Ir tai galiausiai atsilieps dar rimtesnio gydymo poreikiu,“ – teigia M. Radžvilienė.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė taip pat rekomenduoja atsisakyti darbo iš ligos patalo – visą dieną sėdėdami prie nešiojamo kompiuterio tinkamai nepailsėsite, o tai būtina norint įveikti ligą.
„Taip elgdamiesi tiesiog atitolinate pasveikimą. Yra tokia taisyklė: tas dienas, kurias sergate, reikia padauginti iš dviejų – per tiek laiko organizmui pavyks atsistatyti į normalią būklę. Tad kuo ilgiau sirgsite, tuo daugiau laiko prireiks pasveikti“, – įspėja I. Juškienė.
Sergant reikėtų pabandyti atsiriboti ne tik nuo darbinių, tačiau ir nuo bet kokių kitokių stresą keliančių veiklų. Mat kuo daugiau pergyvensite, tuo sunkiau jūsų kūnas gebės susidoroti su peršalimu ar gripu.
Svarbiausias signalas – temperatūra
Nesvarbu, kur leidžiate savo darbo dieną – uždaroje patalpoje ar lauke, šaltuoju sezonu rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis padidėja. Užteks paliesti mikrobais užterštą paviršių ir nespėsite net apsidairyti, kaip apie peršalimą signalizuos pirmieji jo simptomai: prasta savijauta, kosulys ar sloga.
Juškienė įvardija vieną rimtą indikatorių, rodantį, kad darbą reikėtų iškeisti į poilsį namuose – pakilusį termometro stulpelį.
„Temperatūra yra svarbiausias kūno siunčiamas signalas, rodantis, kad kažkas negerai. Net jei ji siekia vos 37 laipsnius, užmerkti akis yra klaida – ir neaukšta temperatūra įspėja apie tai, kad susirgimas yra šiek tiek rimtesnis už paprastą slogą. Esant bet kokiam karščiavimui būtina likti namuose ir ilsėtis“, – tikina gydytoja.
Ilgesnis sveikimo laikotarpis reiškia ir didesnes išlaidas: reikia ne tik daugiau apsilankymų pas gydytojus, tyrimų ar vaistų, bet ir probiotikų bei vitaminų organizmo atsistatymui po ligos.
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, vien šį sezoną gyventojai, pasinaudoję sveikatos draudimu, įsigijo vaistų už daugiau kaip 80 tūkstančių eurų. Dažniausiai sveikatos draudimo lėšomis buvo perkami vaistai nuo skausmo ir temperatūros mažinimui, antibiotikai, vaistai nuo peršalimo, kvėpavimo takų infekcijų.
„Žinoma, sveikatos draudimas leidžia sumažinti finansinę naštą, tačiau papildomus pinigus galima iškeisti ir į kitas prekes: sveikatos stiprinimui skirtus vitaminus bei maisto papildus, ar sveikatinimo paslaugoms. Trumpai tariant tam, kas teikia daugiau ilgalaikės naudos“, – tvirtina M. Radžvilienė.
