Iš Vakarų atėjęs pomėgis kalbėti apie X, Y ar Z kartas vis dar aplenkia pačią jauniausią, jau tik XXI amžiuje gimusią alfa kartą. Tačiau alfa karta taip pat yra pirmoji vaikų grupė, nuo pat gimimo pripratusi prie technologijų ir laiką leidžianti skaitmeninėje erdvėje. Ar tai reiškia, kad tai taip pat bus pirmoji karta, nemokanti sukurti artimo gyvo ryšio ar taisyklinga lietuvių kalba parašyti sakinio be internete mėgiamų santrumpų bei emocinių simbolių? O gal vieninteliais autoritetais laikys interneto „influencerius“?

Atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą. Galiausiai streikuojantys mokytojai bei juos remiantys mokinių tėvai ir patys moksleiviai sako esą pasiryžę eiti į ŠMM ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.

79-ių mokyklų penktokai ir šeštokai nuo rudens chemijos, fizikos ir biologijos mokosi pagal naujovišką integralią gamtamokslinio ugdymo programą - per pamokas, kurios trunka ilgiau nei 45 minutes, gamtos mokslai neskaidomi į atskiras chemijos, biologijos, fizikos pamokas, visų šių dalykų mokoma susietai, pamokoje kartais dirba ne vienas mokytojas.

Seimo Kultūros ir švietimo komitete pradėta svarstyti mokytojų budėjimo per pertraukas ir mokinių saugumo jų metu problema - sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tvarkai tarp pamokų užtikrinti netgi siūloma pasitelkti apsaugininkus.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, etatinis mokytojų apmokėjimas tikrai pagerino padėtį, o šiuo metu įtampa tvyro dėl to, kad gavę ilgai prašytos laisvės kai kurie mokytojai su ja nesusitvarko, todėl reikėtų griežtesnio sprendimų reglamentavimo.

Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios dešimtys Visos dienos mokyklų, kurios siūlo galimybę pasilikti po pamokų ir iki 17 ar 19 val. dalyvauti formalųjį ugdymą papildančiose neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi, švietimo pagalbą, aktyviai leisti laiką lauke ir dalyvauti kitose ugdymui skirtose veiklose. Tai gali tapti išeitimi vaikų laisvalaikiu ir visapusiu ugdymu besirūpinantiems, pilną darbo dieną dirbantiems tėvams, kurių vaikai pasibaigus pamokoms 12 ar 13 val. dienos grįžta namo ir laiką leidžia vieni. Be to, ilgesnis laikas su bendraamžiais ir specialistais skatina daugiau bendrauti ir prisijaukinti mokyklą, o tai, kaip pastebi ekspertai, sprendžia ir psichologines, mokymosi motyvacijos ir socialinės įtraukties problemas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrinko 30 pavyzdinių ir 150 silpnų mokyklų, kurioms per dvejus metus bus papildomai skirta 24 mln. eurų.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleiviai pirmieji išbandė Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) parengtus valgiaraščius mokykloms. Atsižvelgiant į moksleivių pastabas valgiaraščiai toliau bus tobulinami ir galutinė jų versija bus pristatyta kitų metų pradžioje. Naujieji valgiaraščiai parengti vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu.

Vilniaus universiteto profesorei, Švietimo ateities forumo prezidentei Vilijai Targamadzei nerimą kelia braškantys švietimo pamatai.

Net 33 proc. mokytojų ir 25 proc. mokinių mokykloje nesijaučia gerai, parodė Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuotas mokinių ir mokytojų tyrimas apie psichosocialinę aplinką mokyklose, kuriame dalyvavo per 4 tūkst. mokyklų bendruomenių narių.