E. registracija į sostines mokyklas naujiems mokslo metams įsibėgėjo – iki šiol internetu jau užregistruota 9200 moksleivių prašymų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo bendrojo ugdymo mokykloms iki birželio 1 dienos tęsti mokymą nuotoliniu būdu, tačiau, pasak ministro Algirdo Monkevičiaus, datą, kada konkrečiai baigtųsi mokslo metai, turėtų nustatyti pačios mokyklos.

Visuomenės informavimo grupės vadovas (VIG) Giedrius Surplys neigia gandus, kad šiais mokslo metais vaikai į mokyklas nebegrįš. Pasak VIG vadovo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laikosi nustatytų karantino terminų, ir jokių rekomendacijų apie nuotolinį mokymą iki mokslo metų pabaigos nėra.

Pirmadienį Lietuvoje toliau tęsiantis karantinui, visos švietimo įstaigos pereina prie nuotolinio ugdymo. Kelias savaites ugdymo proceso nevykdžiusios mokyklos nuo šiol turės užtikrinti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą nuotoliniu būdu.

ES šalys griežtina priemones, skirtas įveikti koronaviruso protrūkį, ir viena po kitos stabdo veiklas švietimo įstaigose, pradeda kurti nuotolinio mokymo modelius. Paskutinė šalis, kuri pradeda taikyti griežtas priemones  – Švedija – šiandien uždaro universitetus, kolegijas, profesines mokyklas ir vidurines mokyklas.

Sulauktos 79 paraiškos iš mokytojų praktikų, kurie norėtų dirbti atnaujindami bendrąsias programas 1–10 klasėms. Planuojama, kad grupės, rengsiančios bendrąsias programas, bus suformuotos balandžio pradžioje.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu mokinių pavasario atostogos yra 1 savaite pailgintos ir perkeltos iš balandžio vidurio į kovo 16-27 dieną.

Į bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą siekiama įtraukti kuo daugiau suinteresuotų, pedagogikos mokslo srityje dirbančių tyrėjų ir mokytojų praktikų, kad atnaujintos programos kuo geriau atitiktų mokyklų ir visuomenės lūkesčius.

Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyklų vidus turi tikti šiuolaikiniam ugdymui, o jų vieta mieste – derėti su miesto gyventojų ritmu.

Norintieji tapti mokyklų vadovais dar prieš konkursą galės įsivertinti savo gebėjimus – tokia galimybė numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva parengtame švietimo įstaigų vadovų skyrimo atnaujinimo plane. Jame numatytos priemonės, skirtos pritraukti daugiau potencialių mokyklų vadovų, supaprastinti jų atranką, užtikrinti pagalbą naujiems vadovams ir patirties perdavimą.