Itin greitas gyvenimo tempas verčia mus jaustis pavargusiais ir silpnais, dažnai dėl to kaltiname stresą. Tačiau nuovargis bei energijos trūkumas gali byloti ir apie vieną ligą – mažakraujystę. Tai būklė, pasireiškianti kraujyje sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekiui, kuris lemia nepakankamą organizmo audinių aprūpinimą deguonimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis mažakraujyste serga apie 30 proc. planetos gyventojų.

Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvoje kasmet nusinešančių daugiausia gyvybių, padėtų pagrindinių jų rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė. Tačiau problema, gydytojų teigimu, yra ta, kad padidėjusio cholesterolio neišduoda jokie simptomai, o ir aukštas kraujospūdis ne visada pasireiškia stipriais negalavimais. Dėl šios priežasties ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogus jau suserga infarktu ar insultu, pasakojama pranešime spaudai.

Melanoma – viena klastingiausių odos vėžio formų, kuri šiandien diagnozuojama vis jaunesniame amžiuje. Laiku nepastebėjus ar atsainiai pasižiūrėjus į šios ligos simptomus, ji gali išplisti ir paveikti kitus organus, o tai reikštų labai sudėtingą ir, deja, ne visada sėkmingą gydymo procesą. Vilnietė Aleksandra su klastinga liga kovoja kelerius metus. Moteris pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo nedidelio apgamo, o baigėsis imunoterapija ir ligos išplitimu į plaučius.

Kasmet paskutinę gegužės savaitę minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną visų dėmesys krypsta į jaunus, darbingus žmones, kovojančius su šia klastinga ir visiškai netikėtai užklumpančia lėtine liga. Nors iš pradžių ligos simptomus daugelis priskiria pervargimui darbe, kadangi liga gali smogti pačiame darbingiausiame amžiuje, šiandien jos diagnozavimas yra pakankamai greitas, o nuolat vykstantys tyrimai atveria vis naujesnes gydymo galimybes.

Vėžio paliestų vaikų motinos – vienoje vietoje sukauptos stiprybės, kantrybės ir meilės simbolis. Šios mamos nemiega, nesiilsi, nesiguodžia – jos myli. Naktimis skaičiuoja tyliai kapsinčių lašinių paskutinius lašus, saugodamos savo kūdikių ramybę. Laikinai jos neturi namų, neturi ambicijų ir užgaidų, tačiau jos dar turi vaikus. Kai nebelieka vietų perpildytuose skyriuose, jos sutinka gulėti ant grindų, kiekvieną rytą stovėti šalia vaiko lovos su šiltu viralu ir tikėtis, kad šis bent palies jį nuo chemoterapijos išopėjusiomis lūpomis. Jos pasiruošusios kentėti visus ligoninės nepatogumus.

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.

Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse pernai buvo užregistruota 441 susirgimas tuliaremija, šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Dalį šių susirgimų sukelia itin pavojinga genetinė liga – šeiminė hipercholesterolemija (ŠH), pasižyminti grėsmingomis komplikacijomis. Europoje rekomenduojamas veiksmingas šios ligos gydymas gali padėti sumažinti infarkto ar insulto riziką, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo naujausių gydymo gairių.

Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš pradžių jai nepasirodė labai rimti ar specifiniai. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė. Visgi ji nenumojo ranka į nekaltus simptomus ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją.

Neretai į lūžinėjančius nagus ar pakitusią odos spalvą numojame ranka ir manome, kad tai nuovargio ar sezonų kaitos pasekmė. Nors dažnu atveju tiek besikeičiančios oro sąlygos, tiek stresas ir nuovargis gali daryti įtaką tokiems išvaizdos pokyčiams, reikėtų atminti, kad jie neretai rodo ir daug rimtesnę ligą – mažakraujystę, arba geležies stokos anemiją. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, kad anemija išsivystyti gali kiekvienam, nors dažniau pasitaiko merginoms ir moterims, o pagrindinė ją sukelianti priežastis – geležies trūkumas organizme.