Pasak pranešimo, dviejose Skandinavijos šalyse – Norvegijoje ir Švedijoje – registruota 45 proc. visų 2018 m. tuleriamijos atvejų. Šiose šalyse liga dažniausiai perduodama per uodų įgėlimus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama retai ir per 2010 – 2018 m. laikotarpį Lietuvoje iš viso užregistruoti 28 tuliaremijos atvejai. Šiemet per pirmuosius devynis mėnesius užregistruoti 4 susirgimai tuliaremija Alytaus, Kauno ir Marijampolės administracinėse teritorijose. Tikėtinas šių atvejų infekcijos šaltinis – nariuotakojai.

Pasak ULAC visuomenės sveikatos specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės, tuliaremija serga gyvūnai ir žmonės. Tuliaremiją sukelia bakterijos (Francisella tularensis), paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.

Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.).

Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau 2–3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40 °C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos yra išskiriamos kelios tuliaremijos klinikinės formos: opinė liaukų, liaukų, akių, burnos ir ryklės, žarnyno, plaučių, tifoidinė.

,,Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, būtina tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti), naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija), naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti, dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, reikia naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir laikytis asmens higienos reikalavimų, lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną, mūvėti gumines pirštines, nevartoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių“ – pažymėjo visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.

ULAC inf.