Bendruomeniška, šeimyninė atmosfera, gera nuotaika ir sostinės bei Vilniaus krašto ansamblių koncertas sukūrė gegužės 9 d. Vilniaus Palaiminto Mykolo Sopočkos hospise vykusią šventę. Hospisas, įsikūręs patalpose, greta kurių kadaise pradėjo sklisti per Šv. Faustiną Kovarską, Pal. Mykolą Sopočką ir dailininką Eugenjušą Kazimirovskį perduodama Dievo Gailestingumo žinia, šiandien yra apčiuopiamas to per maldą ir darbus realizuojamo gailestingumo ženklas.

Vienybė įvairovėje
„Labai svarbu, kad hospiso pacientai pajustų, jog nėra vieni. Bendruomeniška, šeimyninė atmosfera yra labai svarbi visai šventei“, - kalbėdama su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė hospiso direktorė sesuo Michaela Rak džiaugdamasi, kad pirmą kartą organizuojama akcija sulaukė šilto Vilniaus krašto gyventojų atgarsio.

Šeštadienio popietę į hospisą traukė daug žmonių - kunigai iš įvairių arkivyskupijos parapijų, politikai, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių, verslo atstovai, mokiniai, harceriai, savanoriai - hospiso idėjos bičiuliai ir propaguotojai. Ėjo išreikšti solidarumo su tais, kurie kasdien galinėjasi su sunkia liga ir kuriems hospisas yra tapęs antrais namais, šeima, vieta, kur viltis nemiršta, o eina kartu „į kitą krantą“.

„Šiandien, kai gėlės pražydo, kiekvienos jų forma yra kitokia. Tačiau, kai žiūri bendrai, atrodo panašios. Narcizas simbolizuoja žmogaus gyvenimą: kiekvienas iš mūsų lyg ir yra toks pat, tačiau skirtingas. Tuo tarpu, kai visi drauge esame suvienyti kokio nors bendro gero darbo, esame panašūs - kupini meilės. Šiandien yra diena, kuri kupina meilės, vilties ir artumo“, - kalbėjo hospiso direktorė linkėdama kiekvienam ištvermės, dėl kurios lyg geltonojo narcizo svogūnėlis, galėtų įveikti pavasario sniegą ir pražysti gyventi.

Širdis širdžiai
Per šventę netrūko šiltų žodžių seseriai M. Rak, kuri yra hospiso štabo veiklos „variklis“. Jos darbas ir įsipareigojimas lėmė, kad atsirado namai, nešantys palengvėjimą ir pagalbą sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Ir nors daugelis, kurie prisimena hospiso pradžią, suabejodavo, pavyks ar ne griuvėsius paversti Meilės namais, tačiau Dievo Apvaizda turėjo savo planų ir „trys grašiai“ virto milijonais - zlotų, eurų, o visų pirma - milijonais gerų žodžių, linkėjimų, darbų.

„Visa tai pavyko padaryti, nes šiuos namus kūrė atviros širdies žmonės. Ir šiuose namuose gyvena žmonės, kurie privalo būti dvasiškai stiprūs galinėtis su sunkia liga. Jie šiandien yra tarp mūsų - lovose ir vežimėliuose. Kiti klausosi mūsų prie atvirų langų. Mūsų visų buvimas čia - tai patirtis ligoniams ir tiems, kurie yra čia, ir tiems, kurie priklauso namų hospisui, kad jie nėra vieni“, - sesuo Michaela dėkojo visiems, atvykusiems į šventę, už dosnias širdis, kurios žadina žmonėse viltį.

„Gerai, kad Vilniuje turime tokią vietą, kuri tikrai yra Dievo nužiūrėta ir pasirinkta. Vilnius yra gailestingumo miestas, ir štai čia Aušros Vartų Dievo Motina 300 metų tiesė kelią savo Sūnui. Ir iš čia į visą pasaulį pasklido Dievo Gailestingumo kibirkštis. Džiaugiamės, kad Vilniuje atsirado toks itin reikalingas hospisas. Šiandien reikia dėkoti Dievui už Jo stebuklus ir visas malones: už šį centrą, kuriame galime patirti ir Dievo, ir žmonių gailestingumą ir galime juo dalytis čia ir iš jo mokytis“, - kalbėjo Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas kunigas prelatas Jan Kasiukevič.

Puota ir sielai, ir kūnui
Per šventę buvo įteikti apdovanojimai kampanijos plakato ir šūkio laureatams. Nugalėtojų darbai nuo šiol simbolizuos kampaniją „Vilties laukai“. Pagrindinį prizą laimėjo Rudaminos menų mokyklos penktokė Evelina Kropa. Jos darbas - iš sausos žemės į saulę besistiebiantis geltonasis narcizas, o šūkis - „Viltis daro neįmanomą įmanomu!“ Tarp darbų, atsiųstų į šūkio konkursą, išrinktas šūkis „Pasaulis tai mes - aš ir tu!“ („Świat to my - ja i ty!“ autorė - Veronika Gasperovič iš Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos), kuris irgi buvo panaudotas geltonųjų narcizų kampanijai reklamuoti.

Šventėje dalyvavęs Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Stanislav Cygnarovski (Stanisław Cygnarowski) pasidžiaugė, kad galėjo dalyvauti tiek akcijos pradžioje, tiek jos finale. Priminė, kad kampanija „Vilties laukai“ yra labai paplitusi Lenkijoje ir Lietuvą pasiekė per Lenkiją. Dėkojo tiek seseriai direktorei, tiek gydytojams, slaugėms, darbuotojams ir savanoriams, visiems, kurie kuria hospisą Vilniuje. Riešės Šv. Faustinos pagrindinės mokyklos bendruomenė paruošė visiems dalyviams veltinius geltonuosius narcizus.

„Dante Alighieri yra parašęs, kad viltis ateina pas žmogų su kitu žmogumi. Esu įsitikinęs, kad visi, kurie čia dirba, yra tokie žmonės, kurie sugeba, gali ir nori teikti viltį tiems, kam jos reikia“, - pabrėžė konsulas.

Šventėje pasirodė įvairūs ansambliai ir hospiso savanorių bičiuliai. Vedantieji Anna Adamovič ir Pavel Bialous taip vedė šventę, kad kiekvienas jaustųsi gerai. Ansambliai - parapijos choras „Moderato“ iš Maišiagalos, „Gaudium“ iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos, „Stella Spei“ iš Vilniaus, „Stokrotki“ iš vaikų darželio-mokyklos „Wilia“, kolektyvas „Wilenka“ iš V. Sirokomlės vidurinės mokyklos ir liturginio šokio grupė iš šokių studijos „Džiaugsmas“ - surengė koncertą. Linksmi liaudies šokiai, ansamblio „Jazz Rom“ atliekamos čigonų dainos, Natalijos Valerinos ir Larisos Maurok atliekamos lyrinės rusų dainos, Tadeušo Aškelovičiaus, Erikos Jazukevič ir Jaroslavo Krulikovskio - hospiso darbuotojų ir jų bičiulių pasirodymai užtikrino gerą atmosferą, o publika nepaliko šventės iki pat vakaro.

Hospiso pacientų - ir tų dabartinių, ir tų, kurie kadaise čia buvo, o šiandien jau yra amžinybėje - šeimos pasirūpino vaišėmis. Mini mugėje nepritrūko širdies formos meduolių (iškepė Anna ir Alvydas Griškevičiai), Ježio Volčeko medžio dirbinių ir atvirukų „I love Vilnius“ - visa tai galima buvo įsigyti už auką hospiso reikmėms.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis

***
Kampanija „Vilties laukai“ - kasmet dviem etapais visame pasaulyje hospisų organizuojamas renginys. Spalį yra sodinami geltonųjų narcizų svogūnėliai, kurie turi priminti apie kenčiančius, pagalbos ir slaugos sunkią akimirką paliekant šį pasaulį laukiančius žmones. Antrasis kampanijos etapas vyksta pavasarį, kai pražydę geltonieji narcizai primena apie gyvenimui pabudusį gamtos pasaulį. Tada hospisai organizuoja kultūros renginius, šventes kaip solidarumo ir visuomeninio pasiaukojimo ženklą su sergančiais žmonėms.