L24.lt: Kaip Jūs vertinate savo pustrečių metų trenerio karjerą Lietuvoje?
Marek Zub: Teigiamai. Visų pirma man iškeltų ir „Žalgiriui" strateginę reikšmę turinčių sporto tikslų kontekste. Tikslai buvo įgyvendinti. Be to, stebėjau individualų kai kurių žaidėjų vystymąsi, o tai yra labai svarbu treneriui, – ir ne tik tipiškais sporto klausimais. Pavyzdys gali būti anglų kalba, kuri buvo privaloma treniruočių, teorinių užsiėmimų, instruktažų prieš mačus ar analizių metu. Mūsų bendradarbiavimo pradžioje žaidėjams nebuvo lengva tiesiogiai, laisvai palaikyti ryšius su treneriu. Daugiausia, kaip paprastai būna, dėl kompleksų ir baimės. Pastaruoju metu tai atrodė visiškai kitaip. Dauguma jų galvoja, kad tęs karjerą užsienyje. Be anglų kalbos žinių apie šią karjerą jie gali tik pasvajoti.
Teigiamai vertinu savo buvimą Lietuvoje ir asmeniniu aspektu. Esu patenkintas ne tik dėl sėkmių sporte, bet ir dėl asmeninės patirties ir kasdieniu veikimu man svetimoje kalbinėje aplinkoje. Kasdienis tarpusavio supratimo, geriausių tolerancijos kitų nuomonei priemonių ieškojimas bei aplinkos aplink save formavimas leido užmegzti gerus santykius su žmonėmis ir įsigyti daug draugų, kas šiais laikais, mano nuomone, yra didelis pasiekimas.
L24.lt: Kokį įvykį pavadintumėte Jūsų didžiausia sėkme dirbant Lietuvoje?
Marek Zub: Tai, be abejo, kažkas daugiau nei tik įvykis – tai laikotarpis, beveik dviejų mėnesių nuotykis, susijęs su Europos lyga, praėjusių metų vasarą. Skrydžiai, besikeičiantys miestai ir viešbučiai, stadionai, kokių negalima rasti Lietuvoje, ir, visų pirma, vis kiti „Žalgirio" konkurentai, stojantys įsibėgėjusios komandos kelyje, – visa tai teikė sėkmės jausmą. Sėkmės, už kurios slėpėsi sporto aistra, ambicijos ir ryžtas bei puikiai susižaidęs kolektyvas. Papildomo skonio pridėjo Lenkijos komandos „Lech Poznan" eliminavimas labai dramatiškomis aplinkybėmis.
L24.lt: Santykiai tarp mūsų šalių yra vertinami kaip gana įtempti. Kaip Jūs, asmuo iš Lenkijos, buvote vertinamas Lietuvos futbolo pasaulyje ir už jo ribų?
Marek Zub: Aš nejutau tokios įtampos pasekmių. Įtampa daug labiau susijusi su Lietuvoje gyvenančiais lenkais nei su tokiais kaip aš, į Lietuvą atvykstančiais tam tikrą laiką dirbti. Kalbant apie futbolo pasaulį, absoliučiai niekas manęs neigiamai nenustebino. Pasakysiu daugiau – tikėjausi daugiau abejingumo ir priešiškumo. Juk pradėdamas dirbti „Žalgiryje", blokavau darbo vietą treneriui iš Lietuvos.
Už futbolo pasaulio ribų dar sunkiau man būtų surasti kokių nors neigiamų įtampos tarp mūsų šalių simptomų. Priešingai – labai miela ir malonu buvo išgirsti iš pažįstamų lietuvių, kad mano dėka jie pakeitė neigiamą požiūrį į lenkus. Tai irgi laikau savo sėkme. Kiekvienas iš mūsų turėtų šiek tiek „sušildyti" vietą, kurioje jis buvo tam tikrą laiką, ir palikti ją gražesnę bei draugiškesnę.
L24.lt: Kokie Jūsų artimiausios ateities planai?
Marek Zub: Artimiausia ateitis – Kalėdos. Noriu daugiau laiko praleisti su šeima, kuriai per pastaruosius metus neturėjau galimybės skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Gal atsiras kelios dienos, kad galėčiau išvažiuoti į kalnus pasivažinėti su snieglente. Tačiau visų pirma tai proga susirasti naują iššūkį sau kaip treneriui.
L24.lt: Ar pasikeitė Jūsų suvokimas apie Lietuvą ir asociacijos su šia šalimi prieš atvykstant ir užbaigus darbą čia? Ar Jūs sugrįšite į Vilnių?
Marek Zub: Niekas nepasikeitė, nes aš prieš tai neturėjau jokių esminių asociacijų su Lietuva. Pirmosios asociacijos yra susijusios tik su „Pono Tado" skaitymu mokykloje, Aušros Vartais ir invokacija, kurią reikėjo išmokti atmintinai.
Aš pradėjau pažinti Lietuvą čia, Vilniuje. Lietuvą – nepriklausomą, jauną Europos valstybę. Lietuvą – šalį, kurioje yra daug įvairių tautų ir kultūrų. Apie tai neperskaitysi vadovėliuose. Tai reikia patirti gyvenant čia, vaikštant akmenuotomis, siauromis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Iš čia kyla šios vietos klimatas ir daugelį veikia kaip narkotikas.
Šiandien su šypsena prisimenu tai, kaip „sausai" mokykloje deklamavau invokaciją. Šiandien kaip emigrantas (labai siaura šio žodžio prasme) puikiai ją suprantu ir... jaučiu.
Štai kodėl sugrįšiu!
L24.lt: Dėkojame už pokalbį.
Marek Zub: Ir aš dėkoju.
--
Marek Zub (g. 1964 m. rugpjūčio 24 d. Liublino Tomašuve) – buvęs lenkų futbolininkas. Geriausias 2014 m. A lygos treneris.
Karjerą pradėjo 1980 m. Hetmanie Zamość klube. Yra žaidęs AZS AWF Warszawa, LKS Igloopol Dębica. Taip pat belgų Lorrain Arlon klube, bei FC Piaseczno, KS Polonia Warszawa ir KS Piaseczno, kuriame 2000 m. baigė futbolininko karjerą.
Trenerio karjerą pradėjo KS Łomianki klube. Yra treniravęs KS Polonia Warszawa, KS Widzew Łódź, Mazowsze Grójec.
Nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. treniravo Vilniaus Žalgirio klubą. 2014 m. gruodžio pradžioje, nepratęsus sutarties, paliko klubą.
Su Žalgiriu iškovojo septynis titulus – dukart laimėjo A lygos čempionatą, tiek pat kartų LFF taurę bei tris sykius Supertaurę.
