Tačiau taupymą gyventojai supranta nebūtinai kaip pinigų kaupimą - jis dažniau suvokiamas kaip biudžeto planavimas ir neišlaidavimas, o ne ypatingas savęs ribojimas ar atsisakymas didelių pirkinių.

Respondentai nurodo, kad taupydami jie dažniausiai valgo namuose ruoštą maistą užuot ėję į viešojo maitinimo įstaigas (53 proc.), neišvyksta atostogų (31 proc.), sumažina išlaidas sveikatinimui (27 proc.), meta rūkyti (22 proc.) ar sumažina alkoholio vartojimą (21 proc.). Tačiau prastėjantys finansai retai kada priverčia lietuvius atsisakyti mokamos televizijos, interneto ar telefono paslaugų.

Pastebima, kad pagal gaunamas pajamas gyventojai save dažniau laiko vidutinės klasės atstovais nei pasiturinčiais, nors pagal šalies vidurkį jų pajamos priskiriamos prie aukštesnių. Tačiau tyrimo organizatoriai tikina, kad gyventojai žymiai optimistiškiau kalba apie ateities perspektyvas.

"46 proc. gyventojų tiki, kad ateityje galimybės Lietuvoje bus geresnės. Nepriklausomybės vaikai - optimistiškiausi. Vienareikšmiškai: kuo žmonės jaunesni, tuo jie optimistiškiau žiūri į savo galimybes ateityje, net 7 iš 10 jaunų žmonių iki 30 m. sako, kad jų perspektyvos yra šviesios, o galimybės ateityje bus geresnės nei yra šiandien. Vyresni žmonės lyg ir sutinka su teiginiu, kad perspektyvos šviesės, bet jie tai rečiau pritaiko sau", - sako tyrimą atlikusios "OMD Lietuva" vadovas Darius Gricius.