Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, šiais pakeitimais siekiama mažinti negalios nustatymo procedūrų apimtį ir didinti jų tempą tais atvejais, kai nėra tikslo taikyti procedūrų visa apimtimi.
Numatyta, kad paprastesnis negalios vertinimo procesas galės būti taikoms žmonėms, sergantiems itin sunkiomis ligomis, t. y., pavyzdžiui, V stadijos lėtine inkstų liga, tais atvejais, kai žmogui taikomos dializės, taip pat asmenims, esantiems pirmi metai po inksto transplantacijos, arba kai nustatytas transplantuoto inksto funkcijos nepakankamumas. Esant tam šioms sunkioms būklėms, negalia bus nustatoma įvertinus tik medicininius kriterijus, privalomai netaikant, pavyzdžiui, individualios pagalbos klausimyno pildymo ir surinktų balų vertinimo. Vis dėlto, individualios pagalbos poreikio klausimyno pildymas net ir tais atvejais, kai būtinybės jo pildyti negalios vertinimo metu nebus, išliks labai svarbus ir rekomenduotinas, siekiant nustatyti individualios pagalbos poreikį ir sudaryti pagalbos planą.
Taip pat naujai reglamentuota, kad tais atvejais, kai vertinamas senatvės pensijos amžių sukakusio asmens, kuris yra laikinai nedarbingas ir turi nedarbingumo pažymėjimą, dalyvumo lygis, sprendimas dėl dalyvumo lygio tokiam asmeniui būtų priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šiuo metu numatyta, jog sprendimas turi būti priimamas per 20 darbo dienų.
Be to, siekiant užtikrinti greitesnius ir sklandesnius negalios vertinimo procesus, numatyta, kad sprendimus tiek dėl žmogaus neįgalumo lygio, dalyvumo lygio, individualios pagalbos poreikių nustatymo, tiek dėl skundų padavimo terminų atnaujinimo galės priimti daugiau specialistų nei iki šiol, tai pavedus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) direktoriui.
2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia.
