Nuo 2024 m. balandžio Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos tarnyba (ANTA) prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos vykdo projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sostinės, vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose“.
Šis projektas asmenims su negalia pasiūlė naują viešojo sektoriaus paslaugą – atvejo vadybą. Ką ji reiškia darbingo amžiaus asmenims su negalia, kaip ji veikia bei ką turi žinoti artimieji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus specialistės Kristina Linartė ir Eglė Gylytė.
„Iki šiol visuomenėje dalis žmonių, turinčių negalią, yra nepastebimi arba jų problemos vertinamos paviršutiniškai. Iš tiesų du žmonės, turintys tokią pačią diagnozę, gali turėti visiškai skirtingus poreikius. Vienam jų gali reikėti, pvz., socialinės pagalbos, o kitam – tarpininkavimo bendraujant su institucijomis. Dar kitam – psichologinės paramos ar paslaugų iš sveikatos sektoriaus. Čia ir reikalinga atvejo vadyba, nes ji padeda atsižvelgti į individualius žmogaus poreikius. Kartu su žmogumi ieškome sprendimų, kurie jo situacijai labiausiai tiktų“, – pasakojo K. Linartė.
Pasak jos, atvejo vadyba skirta ne tik žmogui su negalia, bet ir jo artimiesiems, kurie neretai taip pat susiduria su daug iššūkių, besirūpindami savo šeimos nariu, turinčiu negalią.
Kiekvienu atveju tikslai skirtingi
Jos kolegė E. Gylytė akcentavo, kad atvejo vadyba yra savanoriška paslauga. Kitaip tariant, pats žmogus ar jo artimasis gali kreiptis, tai nėra privaloma.
„Kad būtų teikiama atvejo vadyba, žmogui turi būti nustatytas dalyvumo lygis, kuris yra nuo 0 iki 50 proc. (anksčiau – darbingumo lygis – past.). Atvejo vadybos paslaugą suteikiantis specialistas pirmiausia gali paaiškinti žmogui apie tai, kokios paslaugos jam pasiekiamos: išmokos, medicininės paslaugos ir kt. Atėjus pas mus žmogui pirmiausia atliekame vertinimą – išsiaiškiname tas sritis, kuriose jam dėl turimos negalios yra sunku. Jei žmogus yra veiksnus, sprendimą dėl kreipimosi ir paslaugų turi priimti pats. Jei ne, tai padaro jo artimieji“, – paaiškino E. Gylytė ir priduria, jog šiuo metu dažniausiai veiksnumas ribojamas tik tam tikrose srityse:
„Tarkime, jeigu žmogaus su negalia veiksnumas ribojamas finansų srityje, apie tai kalbamės su jo globėjais – tėvais ar kitais suaugusiais asmenimis. Tačiau visa kita (santykiai, darbas, paslaugų gavimas, užimtumas ir t.t.) lieka paties žmogaus sprendimams.“
Teikiant atvejo vadybos paslaugas neretai naudojama supaprastinta kalba – tai aktualu žmonėms su psichosocialine negalia. „Žmogaus poreikių vertinimas, kuris atliekamas daugiausia apklausos būdu, yra vienas pagrindinių įrankių, kuris padeda suprasti, kokios pagalbos jam iš tiesų reikia. Tose srityse, kur jis gerai jaučiasi ir tvarkosi pats, mes nesikišame. O ten, kur reikia, būname kartu. Galutinis atvejo vadybos tikslas – kad specialistui pabuvus šalia žmogaus su negalia jis išmoks tvarkytis pats savarankiškai“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus specialistė.
Kur kreiptis?
Laidos viešnios pristatė žingsnius, kur kreiptis dėl atvejo vadybos Vilniaus mieste. Tačiau pabrėžė, jog tokia paslauga teikiama ne tik sostinėje.
„Vilniuje reikėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyrių. Jūs galite tiesiog mums paskambinti, susiradę telefono numerį interneto puslapyje. Pirmą kartą ateikite tiesiog pasikalbėti. Jeigu toliau norėsite, pasirašysime susitarimą ir pradėsime dirbti kartu“, – sakė E. Gylytė.
Atvejo vadybininko paslaugos yra nemokamos. Jos nepriklauso nuo žmogaus ar šeimos pajamų. Atvejo vadybos paslaugos teikiamos net ir tiems asmenims, kurie jau gauna kitas socialines paslaugas.
Pagal www.vilnius.lt
