Tokius ir dar šimtus kitų širdį draskančių pasakojimų, pagalbos prašymų ir nevilties istorijų galima surasti internete. Alkoholis – žmogaus priešas ir pražūtis.

Lietuvoje alkoholizmas kasmet vis labiau plinta. Tai sunki liga, prieš kurią bejėgiai viso pasaulio medikai. Pagrindinės priežastys susirgti alkoholine priklausomybe yra genetinės. Potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų irgi priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.

Sovietai gydė priverstinai
Iki 1991 metų šeimoms kovoti su alkoholizmu ir gydytis nuo jo buvo paprasčiau. Mat su šia problema kovojo ir darbdaviai, ir policija, ir medikai. Dabar bet kokia medikų pagalba įmanoma tik tuomet, jei žmogus pats supranta savo problemą ir sutinka ją spręsti.

Sovietiniais laikais buvo ir priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Jį taikydavo gan dažnai. Užtekdavo tik keletą kartų per metus patekti į tais laikas veikiančią blaivyklą. Kartais priverstinį gydymą taikydavo net šeimos nariui paprašius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, priverstinis alkoholizmo gydymas, kaip nehumaniškas ir žmogaus teises pažeidžiantis represijos įrankis, buvo panaikintas.

Pastaruoju metu daugelis specialistų prasitaria, kad totalinio mūsų visuomenės „sualkoholėjimo“ akivaizdoje verta būtų tam tikrais atvejais grįžti prie priverstinio gydymo nuo alkoholinės priklausomybės. Ypač tai aktualu šeimoms, auginančioms vaikus, nes kaip byloja praktika, gerianti šeima ugdo būsimąjį alkoholiką, ir taip – iš kartos į kartą, juk vaikas namuose nuolat mato girtus tėvus, kurie vaikui yra didžiausias autoritetas, dėl to jis ateityje sunkiai grumsis su potraukiu alkoholiui.

Specialistai: tam tikrais atvejais reikėtų gydyti priverstinai
Kaip portalui L24.lt sakė Vilniaus Priklausomybės Ligų Centro vyr. gydytojo pavaduotoja Aušra Širvinskienė, Centras siūlė Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo keitimo projektą, kad tam tikrais atvejais, jei žmogus padarė kokią nors žalą aplinkiniams ar turi suicidinių minčių, jį galima būtų priverstinai (iki teismo) hospitalizuoti. O teismas spręstų, ką su tokiu individu daryti toliau: paleisti, ar paskirti priverstinį gydymą.

Deja, šiandien įstatymai neleidžia priverstinai gydyti nei piktybinių alkoholikų, nei narkomanų, nei patologinių lošėjų (perdėtas potraukis azartiniams lošimams irgi yra liga).

Šiuo metu Vilniaus Priklausomybės Ligų Centre nuo alkoholinės priklausomybės galima gydytis tik savo noru. Tokių apsisprendusių per pirmą 2014 m. pusmetį iš visos Lietuvos (besigydžiusiųjų ambulatoriškai ir stacionariai) buvo apie 1500. Gydymo kursą, trunkantį apie vieną mėnesį, sudaro psichologo konsultacijos, specialių vaistų vartojimas.

Ilgą laiką mūsų visuomenė laikė alkoholikus visuomenės piktžaizdėmis, dykaduoniais, taip galvojama ir dabar. Gal ir dėl to žmonės vis dar drovisi gydytis nuo šios baisios ligos, nes neduok, Dieve, kaimynai sužinos! Todėl labai svarbu, kad artimieji praneštų, jog Centre teikiama pagalba neatskleidžiant asmens tapatybės. Norint pradėti gydymą Centre, jokių siuntimų nereikia. Ateini ir prašai išgelbėti nuo alkoholinės priklausomybės pragaro.

Gydymo priemonės
Gydymui nuo alkoholizmo taikomas kompleksinis medikamentinis gydymas: benzodiazepinais, antipsichoziniais vaistais, antidepresantais, metadoksinu, vitaminais.

Kad alkoholikas nevartotų alkoholio, taikomi ir nemedikamentiniai gydymo metodai: individuali ir grupinė psichoterapija, savipagalbos grupės (AA grupės), „Minesotos“ programa.

Taikant individualią psichoterapiją, padedama susidoroti su psichologiniais sunkumais, atsiradusiais dėl girtavimo. Teigiamai veikia grupinė psichoterapija – grupėje pacientui sunkiau neigti savo ligą ar ją pateisinti. Kitų, negeriančių, grupės narių pavyzdys įkvepia vilties. Efektyvios anoniminių alkoholikų draugijos, kurių nariai dalijasi savo patirtimi, sprendžia problemas, padeda kitiems gydytis nuo alkoholizmo.

Kovojama visais frontais
Kad ši problema yra opi ir skaudi, nuolatos skelbia daugelio įstaigų vadovai.

Šių metų liepos pradžioje Šalčininkuose vyko Šalčininkų, Vilniaus rajono vadovų ir verslininkų susitikimas su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Kaip viena didžiausių rajono problemų buvo paminėtos bedarbystė ir girtavimas. Vilniaus, stambiausio Lietuvos rajono, merė Marija Rekst tada pasiūlė vyriausybės lygmenyje apsvarstyti priverstino gydymo nuo alkoholizmo sugrąžinimo galimybę. Jai antrino ir susitikime dalyvavę verslininkai.

Privalomas gydymas padėtų žmogui žengti pirmą žingsnį link blaivybės
– Daugeliui priklausomų nuo alkoholio asmenų reikalinga pagalba nutraukiant vartojimą: abstinencijos gydymas, kurį baigus – tolesnis tęstinio gydymo planas, t.y. konsultacijos (pageidautina kartu su šeimos nariais), vaistų skyrimas, nukreipimas į savitarpio pagalbos grupes, gretutinių psichikos sutrikimų nustatymas ir korekcija, įskaitant ir medikamentų skyrimą, – sako  Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Stefanija Stankevič.

Jos įsitikinimu, privalomas alkoholizmo gydymas padėtų žmogui žengti pirmą žingsnį link blaivybės. Deja, S. Stankevič nuomone, gydymo paslaugos mūsų valstybėje yra sunkiai prieinamos. Tai lemia keli faktoriai. Visuomenė labai neigiamai žiūri į priklausomus nuo alkoholio ir netiki jų gydymo sėkme. Tokie žmonės yra smerkiami ir laikomi ne tiek galimais pacientais, kiek silpnavaliais malonumų vergais, kuriems „taip ir reikia, jie to nusipelnė“. Prie to prisideda esama sveikatos politika: nekompensuojamas nė vienas medikamentas priklausomybei nuo alkoholio gydyti. Trūksta profesionalių specialistų, gydymo įstaigų, kurios būtų arčiau kliento gyvenamosios vietos.

Pasak mūsų pašnekovės, privalomas gydymas padėtų išspręsti daug kitų labai svarbių problemų, kaip antai, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, tiek suaugusiojo, tiek vaikų prievartos, seksualinio išnaudojimo. Šeimos nariai, augantys geriančioje šeimoje, gautų greitesnę pagalbą ir patirtų mažiau streso bei psichikos sveikatos sužalojimų. Juk šiandien norint pasiekti teigiamą rezultatą ir įtikinti interesantą, kad gydymas yra vienintelė išeitis, gali praeiti tikrai daug laiko, o vaikai, augantys tokioje šeimoje, kasdien patiria neigiamų emocijų, neigiamai veikiančių jų gyvenimą.

Gerų žmonių pagalba
– Kartais sulaukiama pagalbos iš paprastų žmonių, kurie nėra abejingi šiai didelei problemai, – pasakoja ponia S. Stankevič. Toks yra Rastinėnų kaime (Vilniaus r.) gyvenantis Stanislav Radulevič. Vilniaus rajono krašte jis pradėjo ūkininkauti daugiau nei prieš dvi dešimtis metų. Sudervės seniūnijos apibūdinamas kaip talentingas vadovas, visada kupinas idėjų ir sugebantis jas įgyvendinti, mokantis suburti žmonės bendram tikslui, besirūpinantis savo darbuotojais bei Rastinėnų kaimo gyventojais. S. Radulevič yra žmogus, užsiimantis žemės ūkio verslu. Savo ūkyje jis augina įvairias kultūras. Vyras turi savo vardu registruotų ir kitų kooperatyvų. Daugybė Rastinėnų k. gyventojų dirba tuose kooperatyvuose. Ūkininkas labai rūpinasi savo darbuotojais bei įvairiomis sunkiomis jų gyvenimo problemomis. Vyras kartu su savo žmona padeda žmonėms, turintiems priklausomybės problemų, ir ne kartą yra organizavęs kodavimo nuo alkoholio paslaugas savo darbuotojams. Toks jo elgesys padėjo išsaugoti darbo jėgą, šeimos neprarado finansinės paramos, o vaikai auga saugioje aplinkoje.

Bauginantys skaičiai
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 116 eismo dalyvių, t. y. 5 daugiau nei 2013 metais per tą patį laikotarpį. Sužeistų žmonių skaičius – 1 903 (13,1 proc. daugiau nei praėjusių metų 1-ąjį pusmetį). Iš viso užregistruoti 1 575 eismo įvykiai (9,8 proc. daugiau).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 131 eismo įvykyje žuvo 20 žmonių ir 194 buvo sužeisti. T. y., palyginti su 2013 metų 1-uoju pusmečiu, 9 įvykiais daugiau, žmonių žuvo 8 daugiau, sužeista 35 daugiau. Eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės sudaro 8 proc. visų užregistruotų įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.

Policijos pareigūnai šalies keliuose per pusmetį išaiškino 184 402 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tarp pažeidimų – 5 930 neblaivių vairuotojų ir 3 774 neblaivūs dviratininkai.