Prieš išplaukiant į jūrą nuleisti vainikų žuvusiems pagerbti, Šventosios metraštininkas, istorikas Mikelis Balčius papasakojo, kaip 1924-aisiais Šventojoje buvo švenčiama pirmoji Jūros diena, rašo VE.lt. Tąkart pažiūrėti, kaip statomas Šventosios uostas, buvo atvykęs Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Pasak istoriko, šventojiškiai pirmieji paskelbė apie Jūros dieną, o po trijų savaičių ją pasisavino klaipėdiečiai visiems laikams. Šventosios gyventojai juokauja, kad klaipėdiečiai iš jų yra pavogę Jūros dieną.
M. Balčius papasakojo, kaip pirmieji Šventosios gyventojai buriniais laiveliais plaukė į jūrą, kaip kasmet po du jų galvas padėdavo, tokia buvusi duoklė už tai, kad jie galėtų pamaitinti savo šeimas. Kai prieš beveik 90 metų buvo pradėtas statyti Šventosios uostas, Šventosios gyvenvietės dar nebuvo nei projektuose. Tai laikais tikėta, kad Šventoji žuvimis maitins visą Lietuvą. "Ir taip mes jau 90 metų vis tebestatome Šventosios uostą", - juokavo M. Balčius. Anot jo, lietuviams visais laikais jūros reikėjo tik tiek, kiek jie gali į ją įbristi, yra jai nugaras atsukę.
Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios už žuvusius jūroje Šventosios, Palangos, Būtingės, Kontininkų, Vanagupės, Kunigiškių, Palibgirių žvejus ir Lietuvos jūrininkus, pašventinti vainikai pagerbti žuvusiems žvejams. Prieš šešioms valtims išplaukiant į jūrą, vainikus dar kartą pašventino Būtingės evangelikų liuteronų parapijos kunigas.
Išplukdyti keturi vainikai - vienas Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kitas - Palangos miesto savivaldybės ir Šventosios bei kuršių bendruomenių. Į valtis susėdo Palangos miesto savivaldybės, Šventosios ir kuršių bendruomenių atstovai ir svečiai. Vainikų nuleidimo ceremonijoje jūroje dalyvavo ir kunigas.
