Sutuoktiniai susituokė Egipte, santuoką įregistravo ir Lietuvoje. Po kelerių metų moteris grįžo į Lietuvą ir čia pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo, kol buvo derinamos skyrybų bendru sutarimu sąlygos, praėjo keli mėnesiai, per kuriuos sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Egipto institucijas ir santuoka buvo nutraukta. Pagal sutuoktinio Lietuvoje pateiktą egiptietišką dokumentą Civilinės metrikacijos skyriuje buvo išduotas santuokos nutraukimą patvirtinantis dokumentas.
Aptariamoje byloje Lietuvos pilietė pasinaudojo teise per vienerius metus nuo sužinojimo apie civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą (šiuo atveju apie Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos nutraukimo įrašą) kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti minėtą įrašą negaliojančiu.
Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad moteris nebuvo tinkamai informuota apie skyrybų procesą Egipte ir jai nebuvo suteikta galimybė jame dalyvauti, pareiškėjai buvo išsiųstas tik Egipto notaro išduotas santuokos nutraukimo liudijimas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, todėl šis Egipto notaro išduotas santuokos nutraukimo liudijimas negali būti pripažintinas Lietuvoje ir tai yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti – pripažinti negaliojančiu užsienio kompetentingos institucijos sprendimo pagrindu padarytą civilinės būklės akto (santuokos nutraukimo) įrašą.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-7-407/2024 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo inf.
