Iki auksinių vestuvių nueitas ilgas gyvenimo kelias, kuriame buvo visko – pažintis, prisipažinimas meilėje, pasipiršimas, pasiruošimas vestuvėms ir santuokos diena, vaikų auginimas, darbas, kasdieniai rūpesčiai, džiaugsmas dėl anūkės pasiekimų ir šeiminiai susitikimai.

Viskas prasidėjo 1974 metais per Šalčininkuose vykusią šventę prie buvusio internato. Jaunas policijos (buv. milicijos) pareigūnas Boleslavas Gželka tuomet atvyko į renginį darbo reikalais ir pamatė savo būsimą žmoną Danutę, kuri iš karto jam krito į akį. Vėliau pasipiršęs jis gavo teigiamą atsakymą. Dabar tą akimirką jiedu prisimena su šypsena ir juokauja, jog ponios Danutės dėmesį tikriausiai patraukė uniformuotas pareigūnas.

Jaunieji susituokė 1975 metų sausio 11 d. Šalčininkų civilinės metrikacijos skyriuje. Tądien su visa palyda jie nuvyko į Vilnių ir fotografavosi atminimui. Jų vestuvių dienai ponios Danutės darbovietė skyrė lengvąjį automobilį, į Civilinės metrikacijos skyrių jaunieji važiavo „Volga“. Grįžę iš Vilniaus vestuvininkai patraukė į ponios Danutės tėviškę – Maciučių kaimą. Ten jų laukė vestuvių puota su muzikantais. Jubiliatai prisimena, kad tądien spaudė stiprus šaltis ir snigo, krito didžiulės snaigės. Po dviejų savaičių, taip pat per šaltį, jiedu nuvyko į Dieveniškių bažnyčią ir davė santuokos įžadus Dievo akivaizdoje. Pirmųjų santuokos metų pabaigoje jauniesiems gimė pirmagimis – sūnus Rimas, po ketverių metų – antras sūnus Slavomir.

– Per mūsų vestuves buvo penkių porų pulkas, kaip ir priklauso – dvi piršlių poros. Buvo šalta, daug sniego. Per kaimą su traktoriumi išvalytas kelias buvo panašus į tunelį. Buvome jauni. Jaudinomės. Suknelę ir nuometą vestuvių dienai skolinausi, o žiedus įsigijome pagal skirtus talonus, – prisimena ponia Danutė.

Po vestuvių jaunieji apsigyveno tarnybiniame vieno kambario bute. Vėliau gyvenimas juodu nubloškė į didesnį dviejų kambarių butą, kuriame gyvena iki šiol.

– Dabar sunku įsivaizduoti, kad šeimą kurti pradėjome nieko neturėdami, netgi paprasčiausio šaldytuvo. Ačiū Dievui, kad sutikome gerų žmonių, kurie mums padėjo. Tam, kad įsigytume automobilį, turėjome ilgai taupyti, –pasakoja Boleslavas Gželka. – Laikas bėga greitai. Štai buvo pirmadienis, žiūrėk – šiandien jau ketvirtadienis. Taip ir gyvenimas praėjo: dirbome, auginome vaikus, – tęsia jis.

Boleslavą Gželką šalčininkiečiai prisimena, kaip buvusį policijos pareigūną, o ponia Danutė dirbo mokesčių inspekcijoje. Užauginę du sūnus jiedu džiaugiasi anūkės Aurelijos pasiekimais ir didžiuojasi jos pasirinkimu studijuoti mediciną.

Pasveikinti jubiliatų su jų šeimos švente atvyko Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Ragoža, Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič.

– Atvykome Jūsų pasveikinti nuostabaus jubiliejaus proga. Žmogaus gyvenimas yra kaip kelias. Juo eiti yra daug lengviau kartu. Aišku, pasitaiko visko. Tačiau šiandien mes džiaugiamės kartu su Jumis. Mums didelė garbė, kad žmonės išlaiko tradicijas, stengiasi puoselėti šeimos vertybes, rodyti pavyzdį. Būkite sveiki ir laimingi, o gyvenimo kelias tegul būna šviesus ir platus, semkitės energijos iš kartu praleistų dienų. Geros kloties, – pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič pasidžiaugė, kad seniūnijoje yra porų, puoselėjančių gilias santuokos tradicijas ir rodančių pavyzdį jauniems žmonėms ir linkėjo optimizmo ir ateinančio jubiliejaus.

Sveikiname Danutę ir Boleslavą Gželkas su 50-uoju vestuvių jubiliejumi ir linkime išsaugoti šeiminio gyvenimo šilumą ir švelnumą! Pasimatysime per deimantines vestuves!

www.salcininkai.lt