„Gerbiami jubiliatai, atvažiavome į Jūsų namus norėdami padėkoti ir pasveikinti su nuostabiu jubiliejumi. Jūsų turtas – 50 metų kartu. Linkime Jums ir kitų jubiliejų. Užauginote gerus vaikus, turite anūkų, žinau, kad turite ir proanūkę. Matau, kad skleidžiate šilumą, gerumą ir jaučiate širdies ryšį su savo vaikais. Jūsų gyvenimas buvo iš tiesų gražus, vaikai gali didžiuotis savo tėvais. Linkime Jums sėkmės, sveikatos ir gražių akimirkų sau“, – kalbėjo vicemerė Ana Jesvilienė.

Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadij Baranovič linkėjo porai neblėstančio aktyvumo, kuriuo stebisi aplinkiniai.

„Visos seniūnijos vardu dėkojame Jums už Jūsų darbštumą, kurio išmokėte ne tik savo vaikus, bet mokote aplinkinius. Dėkojame už dalyvavimą „Gražiausios sodybos“ konkurse. Gražios sukakties proga linkime džiaugtis vaikų ir anūkų pasiekimais, vienas kito draugija ir būkite sveiki“, – pasakė seniūnas Genadij Baranovič.

Atvykusiems svečiams jubiliatai Honorata ir Vladimir Privalovai papasakojo nepaprastai gražią santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo istoriją, kurioje nuskambėjo dviejų dukterų vardai – Svetlana ir Oksana.

„Tuokėmės Minske, tačiau žinojome, kad turime susituokti ir bažnyčioje. Taip, kai mums katalikiškas vertybes skiepijo tėvai. Tačiau tuo metu Rūdninkuose nebuvo klebono, todėl nuvykome į Aušros Vartų koplyčią. Ėjome tada gatve, aš pasipuošusi balta suknele ir žmonės, mus pamatę, pradėjo mums ploti. Labai susijaudinau. – Blizgančiomis akimis prisiminimais dalijasi ponia Honorata. – Tądien kartu ėjome išpažinties, nepaisant tikėjimo ėjo ir mano vyras. Klebonas tada man tik patarė išmokyti jį maldų, ir tiek“, - tęsia ji, pasakodama, kad vilkėjo draugės paskolintą suknelę ir nuometą.

Jubiliatai prisimena, kad po vestuvių apsigyveno Rūdninkuose, ponios Honoratos tėvų namuose, o vėliau gavo dviejų kambarių butą Vilniuje, kiek vėliau persikėlė į trijų kambarių butą, tačiau 1989 metais susigrąžino tėvų žemę ir pradėjo kurtis Žagarinėje. Šeimos galva stačia galva puolė į naujų namų statybas ir ūkio kėlimą. Jis buvo vienas pirmųjų Šalčininkų rajone užsiregistravusių ūkininkų. Ponia Honorata galutinai persikėlė į Žagarinę 1992 metais su jaunesniąja dukterimi Oksana, kai vyresnioji Svetlana sukūrė šeimą. Tuo metu Oksana iš Vilniaus mokyklos perėjo į Baltosios Vokės lietuvių mokyklą, o vėliau čia atrado antrąją pusę, sukūrė šeimą.

Ponia Honorata ir jos vyras Vladimir prisimena, kaip abu dirbo Vilniuje, kaip augino vaikus, kaip atvyko gyventi į Žagarinę. Jų pasakojimas persmelktas darbštumu ir šeimos židinio kūrimu. Taip ir vaikus augino – darbščiais ir sąžiningais žmonėmis. Dabar seneliai džiaugiasi anūkais ir proanūke. Oksana padovanojo seneliams keturis anūkus, o vyresnioji Svetlana – tris, tačiau jaunesnioji sesuo ištaiso netikslumą ir priduria, kad vyresnioji sesuo turi keturis vaikus, nes užaugino ir vyro vaiką.

Privalovai pasakojo, kad jų gyvenime buvo labai daug momentų, kai turėjo pasirinkti, kur gyvensią. Paklaustas, ar negalvojo grįžti gyventi į Rusiją, ponias Vladimir tvirtai sako, kad čia yra jo namai, kuriuos jiedu su žmona kartu sukūrė. Dabar netoli senelių gyvena ir jų jaunesnioji dukra Oksana su vyru ir keturiais vaikais, perėmusi iš tėvo ūkininkavimo amatą ir pirmininkaujanti Žagarinės bendruomenės centrui.

Sveikiname Honoratą ir Vladimirą Privalovus su auksiniu jubiliejumi, linkime dar ilgus metus eiti bendro gyvenimo keliu, niekada neprarasti to, ką geriausia įgijote per santuokos metus, puoselėkite šeimos vertybes ir džiaukitės vienas kitu. Būkite laimingi!

www.salcininkai.lt