Su gražia sukaktimi jubiliatus pasveikino Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Ragoža, Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič.

– Visada džiaugiamės matydami ilgus metus kartu darniai gyvenančius sutuoktinius, o auksiniai metai – tai simbolis, kuris siunčia svarbią žinutę ir šeimai, ir visuomenei, jog dviejų žmonių sąjunga yra stipri, kai santuoka kuriama ant meilės ir tarpusavio pagarbos pamatų. Nuoširdžiai sveikiname Jus su gražia šeimos sukaktimi ir linkime laimės. Tegul Jūsų šilti ir nuoširdūs jausmai ir toliau suartina, būkite sveiki, o ateinantys metai tegul dovanoja džiugias akimirkas, – pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Daugiau negu prieš 50 metų dviračiu važiuodamas iš Čiaukšlių kilęs ponas Josif prie Ažulomio pastebėjo merginą, kuri iš karto krito jam į akį. Draugystė užsimezgė dar iki jo tarnybos kariuomenėje, o grįžus jauni Galina ir Josif pradėjo galvoti apie bendrą ateitį. Ji prasidėjo jiems savo pasirinkimą patvirtinus parašais Šalčininkų civilinės metrikacijos skyriuje ir santuokos įžadus ištarus Šalčininkų bažnyčioje. Viskas vyko Šalčininkuose, naujai besikuriančiame mieste: čia jaunieji įsigijo vestuvinius žiedus, suknelę ir nuometą, o vestuvių dieną net fotografuotis nereikėjo važiuoti į Vilnių.

Tris dienas skambias vestuves šokę jaunieji iš pradžių linksminosi jaunosios tėviškėje, o vėliau nuvyko ir į jaunojo namus. Visas vaišes pagamino šeimininkės, o vestuvininkus linksmino muzikantai. Vestuvių pulkas buvo nemažas – šešios poros pabrolių, kurie lydėjo automobilyje važiuojančius jaunuosius pasamdytame autobuse. Valiukevičių vaikai stebėjosi, kaip tuomet tokios didelės vestuvės surengtos nuosavame name, tačiau jubiliatai atskleidė, kad išnešus visus baldus didžiausiame kambaryje palikti tik stalai ir suolai. Nakvynė irgi nebuvo įmantri – kluone buvo šieno, o tėveliai pasirūpino patalyne.

Atšventusi vestuves pora apsigyveno pas ponios Galinos tėvus Ažulomyje, čia jiems gimė trys vaikai – Jan, Gražina ir Viktor. Jubiliatai pasakoja, kad vietos buvo nedaug, tačiau kartu su jaunosios tėveliais gyveno draugiškai. Vėliau šeima persikėlė į nuosavą butą Šalčininkuose.

– Dabar gyvename vieni šalia kitų. Iš vieno balkono galime pamatyti kitų brolių ir tėvų langus, – juokauja Valiukevičių duktė Gražina, džiaugdamasi, kad visa šeima arti, kartu leidžia laiką Ažulomyje, o per šventes susirenka tėvų bute.

Darbštumas – tai, ką Valiukevičiai laiko svarbia vertybe ir gyvenimo ašimi. Abu visą gyvenimą dirbo, mokė to vaikus, padėjo tėveliams, dirbo žemę. Dabar namai Ažulomyje tarnauja jiems kaip vasarnamis, ten šeima leidžia šiltus metų mėnesius, o žiemai vėl sugrįžta į miestą. Iki šiol auginamos daržovės, prižiūrimas sodas ir, žinoma, puoselėjami prisiminimai, kai tekę po sunkių darbo dienų grįžti prie ūkio darbų namuose. Ponia Galina dirbusi acto gamykloje Jašiūnuose, virėja mokykloje internate, vėliau valytoja, o jos vyras Josif visiems žinomas kaip puikus tekintojas. Iš šeimos archyvo vaikai ištraukė seną laikraštį, kuriame jų tėvas giriamas už puikų darbą.

– Mūsų tėtis viską gali, jis turi auksines rankas. Jeigu kažkas negali kažko sutaisyti, mūsų tėtis viską padarys. Jeigu kažkas sugedo, bus sutaisyta, kas nevažiuoja, jo rankose važiuos, – jautriai apie tėtį pasakoja duktė Gražina.

Vaikai padovanojo tėveliams penkis anūkus: vieni iš jų jau suaugę ir planuoja savo vestuves, kiti keliauja, treti – darželyje. Jų nuotraukos puošia Galinos ir Josifo Valiukevičių namų sienas.

Tėvelių pasakojimai apie vestuves pažadino ir jų vaikų prisiminus apie savo santuokos dienas. Visi kartu svarstė, kaip ir kuo skyrėsi kiekvieno vestuvės, kuo jos buvo ypatingos, kokias dovanas gavo. Tačiau visi kartu pripažino, kad kartu gyventi ilgus metus gali tik vienas kitą mylintys žmonės, o laimingos santuokos pamatas – abipusiai jausmai.

– Kiekviena mūsų gyvenimo diena buvo gera ir graži. Keliesi – gera, eini į darbą – gera, grįžti namo – gera, vaikai sveiki – gera, – apie bendrus santuokos gyvenimo metus pasakoja ponas Josif ir šiltai žvilgteli į savo žmoną.

Sveikiname Galiną ir Josifą Valiukevičius su auksiniu santuokos jubiliejumi ir linkime plataus stalo, prie kurio tradiciškai susirinks visa šeima, džiugių akimirkų artimųjų apsuptyje. Darykite tai, kas Jums teikia džiaugsmą, puoselėkite jausmus ir perduokite visas vertybes vaikams ir anūkams. Būkite sveiki ir laimingi! Iki pasimatymo per kitą jubiliejų.

www.salcininkai.lt