„Gerbiami jubiliatai, visos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vardu džiugu Jus pasveikinti su gražia sukaktimi. Gyvenimas pažeria nemažai iššūkių ir dažnai mums tenka atsidurti kryžkelėse. Nepaisant to, turime pasirinkti. Vienas iš tokių pasirinkimų – žmogus, su kuriuo kursi bendrą gyvenimą. Kitas dalykas – bendrai su tuo žmogumi eiti ir nepasiklysti. Šiandien linkime Jums, kad gyvenime nebebūtų jokių kryžkelių, kad gyventumėte laimingai, būtume sveiki ir visada geros nuotaikos. Laimės, džiaugsmo, ilgiausių metų ir kitų jubiliejų“, –pasakė Gžegož Jurgo sveikindamas Šabanovų porą su gražiu jubiliejumi.

Jubiliatai pasakoja, kad neplanavo apsigyventi Baltojoje Vokėje. Ponia Genovaitė kilusi iš Kėdainių ir į Baltąją Vokę atsikraustė dar būdama vaikas, kai tėvai atvyko dirbti durpyno įmonėje. Jos vyras Leonid kilęs ir Vologdos (Rusija). Pirmą kartą jis atsidūrė Lietuvoje atlikdamas privalomąją karinę tarnybą Rūdninkų padalinyje. Būtent tada jaunieji ir susipažino. Tarnybai pasibaigus jaunuolis grįžo į tėviškę, tačiau grįžo, pasipiršo ir vedė ponią Genovaitę. Meilė nugalėjo apie 1500 km atstumą. Sukūrę šeimą jaunieji apsigyveno pas ponios Genovaitės tėvus, čia jiems gimė du vyresni vaikai Andrius ir Laima. Gavus butą Šabanovams gimė trečias sūnus Valdas.

„Turime tris vaikus, septynis anūkus ir du proanūkius. Tikrai džiaugiamės. Būtų gražu sulaukti, kad ir vaikai taip gyventų. Nors dukra su vyru pernai šventė sidabrines vestuves, irgi nemažas laikotarpis. O mes tuokėmės dukart. Mano vyras rusas, vieno tikėjimo, mes – katalikai – kito. Iš pradžių sudarėme tik civilinę santuoką, o kai sūnus ėjo pirmos komunijos, mes taip pat priėmėme santuokos sakramentą. Ir buvome labai nustebę, kad mus visi pasveikino“, – pasakoja ponia Genovaitė.

Ponia Genovaitė dirbo prekybos srityje, durpyno įmonėje, tačiau ilgiausiai – „Šilo“ gimnazijos sekretore, o jos vyras Leonid dirbo vairuotoju, vėliau UAB „Žybartuva“, dabar jiedu padeda vaikams auginti anūkus. Apie vestuvių dieną jubiliatai pasakoja, kad tądien ir lijo, ir snigo, tačiau puikiausiai prisimena, kaip važiavo į Šalčininkų civilinės metrikacijos skyrių, fotoateljė, kaip grįžo namo ir šventė vestuves, liudininkus, svečius, muzikantus. Į vestuves iš Vologdos buvo atvažiavusi ir pono Leonido mama su krikštamote.

Šabanovai atskleidžia, kad nesitikėjo, jog kartu gyvens 50 metų. Anot jų, laikas prabėgo greitai. Dievas davė jiems galimybę sukurti gražią šeimą ir gražų bendrą gyvenimą nepaisant jokių atstumų. Sveikiname su gražia sukaktimi ir linkime sveikatos, laimės ir geros kloties. Susitiksime per deimantinį jubiliejų!

www.salcininkai.lt