„Atvykome pas jus labai gražia proga. Sulaukti garbingo amžiaus kartu, reikia ne tik norėti, bet ir sugebėti, ir kartu, kad Dievas leistų tai padaryti. Džiaugiamės, kad Jūs ir norėjote ir galėjote sulaukti gražių metų kartu. Stovime prie Jus, jaunus, gražius ir besišypsančius, ir norime to paties Jums linkėti. Būkite laimingi būdami kartu. Džiaugsmo, sveikatos ir ilgų metų!“ – pasakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo.

Visos Poškonių seniūnijos vardu sveikinimo žodžius jubiliatams tarė seniūnė Renata Fedotova ir linkėjo, kad pragyventa kiekviena diena būtų laiminga ir lydima Dievo, meilės ir artimųjų.

Prieš 50 metų šeimą sukūrę jaunieji Leonarda ir Genrik kilę iš kaimyninių seniūnijų: jis iš Dieveniškių, ji iš Poškonių, o susipažino autobuse, važiuodami į darbą. Baigę mokyklą abu persikėlė į Vilnių ir įsidarbino: ponia Leonarda vaikų darželyje, o jos būsimas vyras – „Kuro aparatūros“ gamykloje. Sukūrę šeima jaunieji apsigyveno Vilniuje, gavo trijų kambarių butą, užaugino du sūnus. Prieš 18 metų jie grįžo į tėviškę ir apsigyveno tėvų namuose, Poškonių seniūnijos Valatkiškių kaime. Čia seneliai nesėdi sudėję rankų. Ponas Genrik turi traktorių ir dirba 18 ha žemės, bitininkauja, augina bulves, o tvarte laikomos kiaulės, vištos. Ponia Leonarda darbuojasi darže ir puoselėja šeimos židinį.

Apie savo vestuves jubiliatai pasakoja su šypsena veide, bet kartu kaip įsimintiniausią dalyką prisimeną labai stiprų lietų. Tokį, kad iki namų negalėjo privažiuoti vestuvininkų autobusas.

„Turėjome didelį pulką, aštuonias poras pabrolių ir dvi poras liudininkų, vieni iš mano pusės, kiti – Genriko. Išsinuomojome autobusą. Buvo linksma. Ir šventėme per dvi pusės, kaip ir priklauso“, – šypteli ponia Leonarda ir prisimena, kad suknelę ir nuometą nuomojosi.

Jos vyras taip pat dalijasi prisiminimais apie vestuvių dieną ir užsimena, kad buvęs labai rimtas jaunikis, nes pasisiuvo vestuvėms kostiumą.

Civilinę ir bažnytinę santuoką pora sudarė Vilniuje, amžiną meilę vienas kitam prisiekė Aušros Vartų koplyčioje. Prisiekę visada būti kartu Dvoreckiai taip ir daro, visą laiką visur kartu. Vienu metu netgi kartu dirbo kuro aparatūros gamykloje.

Seniūnė Renata Fedotova negaili gražių žodžių apie jubiliatus.

„Mūsų Dvoreckiai iš tiesų labai darbštūs ir geri žmonės. Gražiai prožiūri savo sodybą, ūkininkaija, bitininkauja, neretai matome juos grybaujant arba uogaujant. Senelius dažnai aplanko vaikai ir anūkai. Tai labai draugiški ir svetingi žmonės“, – sako R. Fedotova.

Paklaustas apie tai, kad gyvenime vertingiausia, ponas Genrik sako, kad žmona ir anūkai.

„Su žmona visada esame kartu. Netgi žmonės kažkada sakydavo, kad mudu neišskiriami. Ir labai myliu savo anūkus. Be galo jais didžiuojuosi. Štai viena iš anūkių mokosi medicinos ir bus gydytoja“, –pasakoja jubiliatas nešykštėdamas gražių žodžių apie vaikus ir anūkus.

Sveikiname Leonardą ir Genriką Dvoreckius su gražiu ir prasmingu šeimos jubiliejumi, linkime neprarasti to subtilaus humoro jausmo ir švelnumo vienas kitam.

www.salcininkai.lt