Pasveikinti jubiliatų su auksinių vestuvių jubiliejumi atvyko Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič ir Jašiūnų seniūnijos seniūnas Zdislav Mažeiko.

- Labai graži proga atvažiuoti į Jūsų namus. 50 metų kartu. Šeimoje būna labai skirtingai, bet tam ir yra šeima, kad kartu nugalėtų sunkumus, ir viskas būtų gerai. Žiūrėdamas į Jus matau gražią, darnią ir nuoširdžią porą. Brangieji, iš visos širdies sveikinu su nuostabiu jubiliejumi. 50 metų davė be galo gražių vaisių: ir matomų, ir matomi ne visų akiai, bet jie yra. Ir tas vaisius – Jūsų gyvenimas ir darbas. Visur, kur dirbote, palikote gražų pėdsaką. Už visa tai Jums dėkoju. Kitas dalykas, Jūsų vaikai – garbingi, sąžiningi, talentingi, aktyvūs žmonės. Ir tai tik Jūsų ir Dievo nuopelnas. Ačiū ir už tai. Būkite sveiki ir kartu būkite dar ilgus metus, nes 50 – tai tik dar pradžia, - pasakė meras Zdzislav Palevič.

Seniūnas Zdzislav Mažeiko linkėjo Svorobovičiams, kad prieš 50 metų ištarti santuokos įžadai ir toliau juos lydėtų ir būtų viso gyvenimo savastimi.

Jubiliatai pasakoja, kad prieš 50 metų santuokos įžadus davė Jašiūnų bažnyčioje, o civilinę santuoką sudarė tuometiniame Eišiškių rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

- Kaip ir prieš 50 metų tuokėmės šeštadienį, sausio 15 d. buvo labai šalta, net 31 laipsnis šalčio! Keturios poros pabrolių ir dvi poros piršlių. Ir linksminomės namie, juk nebuvo tada net mados, kad kažkur švęsti. Ir muzikantas buvo toks, kad grojo per kitas mūsų šeimos šventes, - prisimena ponia Jadvyga.

Praėjusį šeštadienį, kaip ir prieš 50 metų, jubiliatai stojo prie altoriaus ir davė santuokos įžadus.

- Neplanavome, tiesiog norėjome melstis už mūsų šeimą. Nuėjome išpažinties ir kunigas už atgailą skyrė mums sėsti į pirmą suolą, nes atnaujinsime įžadus. Taip labai neplanuotai ir spontaniškai sugrįžome į 1972 metų sausį, kai jauni stovėjome prie altoriaus toje pačioje bažnyčioje, - sako ponia Jadvyga.

Jan Svorobovič pasakoja, kad su savo būsima žmona susipažino Keturių kaime, kai ji tuo metu dirbo pramoninių prekių parduotuvėje.1961 m. baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į Kauno kooperacijos technikumą ir mokėsi neakivaizdžiai. Jan Svorobovič baigęs Vaidotų žemės ūkio technikumą įstojo į Kauno žemės ūkio akademiją, bet mokėsi tik dvejus metus, nes 1973 m. gimus pirmai dukrai pradėjo namo statybą Jašiūnuose, kuriuose apsigyveno po dviejų metų. Dabar visa šeima gyvena kartu, dukterys su šeimomis ir tėveliai – viename kieme ir visada jų susirenka daug – dešimt šeimos narių.

- Tėvelis mus visada palaikė, ir visada mimus rūpinosi. Būdavo, kad grįžusi iš muzikos mokyklos neturėjau laiko parašyti rašinį ir tėvelis man padėdavo, ir ne šiaip padėdavo, o parašydavo už mane, - atskleidžia viena iš dukterų Janina, kurią visi šeimoje vadina Jasia.

Vyresnioji sesuo Irena juokauja, kad jai taip nepasisekė, tačiau tėvai džiaugiasi, kad moteris paveldėjusi senelio balsą ir labai gražiai dainuoja. Tuo galėjome įsitikinti, kad ji dainavo dainų ir šokių ansamblio „Solčane“ chore. Dabar abi dukterys – mokytojauja, Irena dirba pradinių klasių mokytoja Šalčininkuose, o Jasia – poloniste Baltojoje Vokėje.

Ponia Jadvyga apie kartu praleistu metus pasakoja su didžiuliu švelnumu ir nostalgija, prasitaria, kad ji visada buvo greita, visada skubėjo ir norėjo kuo greičiau kažką padaryti, o štai jos vyras – viską detaliai planavo. Kartu moteris pasakoja, kad jos vyras norėtų parašyti šeimos kroniką ir rodo paprasto languoto sąsiuvinio lapus, kuriuose dailia rašysena surašyti svarbiausi šeimos įvykiai ir pasiekimai, vaikų gimimas, anūkų atsiradimas. Skaitome. Verčiame lapą po lapo. Pabaigoje tokie žodžiai: „Štai taip greitai ir nepastebimai praėjo 50 bendro gyvenimo metų. Nesigailime, kad „pasenome“, o atvirkščiai – dėkojame Dievui, kad gyvenimo kelyje sutikome daug gerų žmonių, giminaičių, pažįstamų, kurie svečiavosi mūsų namuose“. Vienas iš paskutinių sakinių – „norėtųsi sulaukti proanūkių“. Tad linkime Jadvygai ir Janui Svorobovičiams ilgų, gražių ir sveikų metų džiaugiantis dukterimis, anūkais ir sulaukti proanūkių!

salcininkai.lt