Sekmadienį pagal Seimo nutarimą rengiamas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Taip pat siūloma įteisinti, kad referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu, kad rengti referendumams užtektų 100 tūkst. piliečių parašų vietoj dabar reikalaujamų 300 tūkst. ir kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turėtų teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų arba ne mažiau kaip 100 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Gegužę baigėsi pereinamasis laikotarpis, kuriuo Lietuva turėjo teisę taikyti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, ir įsigaliojo Seimo patvirtinti "saugikliai".
Referendumo iniciatyvinė grupė mano, kad saugiklių neužtenka ir reikia pratęsti draudimą, nors tai ir prieštarautų Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarčiai.
Iniciatoriams pavyko surinkti daugiau negu 300 tūkst. įstatymu reikalaujamų piliečių parašų, atvėrusių kelią iniciatyvai. Seimui beliko patvirtinti datą. Referendumo dieną iki balsavimo pabaigos draudžiama agitacija. Išimtis taikoma nuolatinei vaizdinei agitacijai, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 30 valandų iki referendumo pradžios.
Kad referendumas įvyktų, reikalingas didesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.
Referendume savo valią išreikš visi šalies vadovai - Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau yra numatomi tik Vyriausybės vadovo pasisakymai žiniasklaidai.
Dalyvauti šio sekmadienio referendume turi teisę 2 559 398 Lietuvos piliečiai. Kaip ir per rinkimus, Lietuvoje veiks 2004 rinkimų apylinkės.
Kad privalomas referendumas įvyktų, reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Iniciatorių norimas sprendimas referendume būtų priimtas, jei daugiau kaip pusė atėjusių balsuoti pasisakytų už draudimą parduoti žemę užsieniečiams.
Beje, pritarti ar nepritarti reikės visam siūlomam Konstitucijos pakeitimo tekstui, t. y. ne tik dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės ES ir pasirašydama Stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
