Ekonomistas Gitanas Nausėda nuo pirmąją vietą užėmusios Seimo narės Ingridos Šimonytės atsilieka 5323 balsais.

Kaip patvirtino VRK, už konservatorių keltą kandidatę Ingridą Šimonytę balsavo 31,31 proc. rinkėjų, o už Gitanas Nausėda surinko 30,94 proc. rinkėjų balsų.

„Du daugiausiai balsų surinkę kandidatai - I. Šimonytė ir G. Nausėda (...) Siūloma pakartotinį balsavimą dėl Prezidento rinkimų skelbti gegužės 26 dieną kartu su EP rinkimais“, - teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 53,16 proc. rinkėjų, tačiau įteisinti pilietybės išsaugojimą pritrūko balsų. Kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko, jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių - 47,25 proc.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gautais iš visų 1972 apylinkių, už tai, kad būtų išsaugota Lietuvos pilietybė tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, balsavo 72,35 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 25,53 proc. rinkėjų.

Kitame referendume už tai, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius iki 121, pasisakė 73,77 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 23,06 proc. rinkėjų.

Kaip ELTA jau skelbė, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, rinkėjų aktyvumas turi pasiekti 50 proc. visų rinkėjų, o klausimui pritarti - daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume.

Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos - kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.