Daugiau nei dvejus metus nedirbančių 61 proc. respondentų buvo nekvalifikuoti, 22 proc. – įgiję profesinę kvalifikaciją, 17 proc. – baigę aukštąjį mokslą. 46 proc. apklaustų bedarbių, nedirbančių daugiau nei dvejus metus, buvo 50 ir daugiau metų, 30 proc. – 40-49 metų amžiaus. Panevėžio, Šiaulių ir Utenos teritorinėse darbo biržose įregistruota daugiausiai asmenų, kurie darbo nerado daugiau kaip dvejus metus.
Kokie bedarbių kreipimosi į darbo biržą tikslai ir priežastys?
Dažniausiai respondentai kreipėsi norėdami susirasti darbą – 84 proc. ir dėl socialinių garantijų – 34 proc. Palyginti su praėjusių metų apklausa, šios tendencijos išliko panašios. Didžiausias pokytis – 8 proc. punktais sumažėjo besikreipiančių į darbo biržą asmenų dėl socialinių garantijų, tačiau 4 proc. punktais išaugo besikreipiančių dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skaičius. Respondentų, norinčių įgyti profesiją, persikvalifikuoti ar gauti lengvatą verslo liudijimui įgyti augo po 2 proc. punktus. Kitos priežastys, kurias bedarbiai įvardijo – privalomasis sveikatos draudimas ir kompensacijos už būsto renovaciją.
Daugiausiai respondentų, kurie į darbo biržą kreipėsi ieškodami laikino ar nuolatinio darbo, buvo Panevėžio – 89 proc., Kauno, Marijampolės ir Šiaulių teritorinėse darbo biržose – po 87 proc. Bedarbių, kurie kreipėsi į darbo biržas dėl socialinių garantijų, daugiausiai buvo Telšių – 40 proc. ir Utenos – 39 proc.
Ar bedarbiai aktyviai ieškojo darbo?
Apklausti bedarbiai daugiausia – 80 proc. darbo ieškojo skaitydami skelbimus darbo biržoje, spaudoje ir internete bei pasitelkdami draugus ir pažįstamus – 69 proc. Iš apklaustų asmenų 30 proc. ieškojo darbo pasiūlymų darbo biržos internetinėje svetainėje ir siuntė savo CV darbdaviams.
23 proc. respondentų dalyvavo įdarbinimo pokalbiuose su potencialiais darbdaviais – 4 proc. punktais mažiau nei 2013 metais.
Palyginti su praėjusiais metais, bandžiusių organizuoti savo verslą asmenų skaičius išaugo 3 proc. punktais. Savo verslą organizuoti bandė 9 proc. respondentų. Kaip ir 2013 metais, ieškodami darbo 8 proc. respondentų kreipiasi į kitas įdarbinimo agentūras. Darbo ieškančių užsienyje buvo 17 proc. – 1 proc. punktu mažiau nei 2013 m.
Jaunimas iki 29 metų aktyviau naudoja praktiškai visus savarankiškos darbo paieškos būdus. Palyginti su vyresnio amžiaus bedarbiais, jaunimas dažniau siuntė savo CV darbdaviams, ieškojo darbo pasiūlymų darbo biržos interneto svetainėje – atitinkamai tokių jaunuolių buvo 41 proc., o vyresnių – tik 25 proc. Vyresni bedarbiai labiau skaitė skelbimus darbo biržoje, spaudoje ir internete – 79 proc. ir kreipėsi į draugus, pažįstamus – 70 proc.
Pagrindinės priežastys, kodėl apklausoje dalyvavę respondentai nerado darbo ir kreipėsi į darbo biržą: darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka – 33 proc., nepalankios darbo sąlygos – 32 proc. ir nepakankamas išsilavinimas – 31 proc.
Palyginti su 2013 metais, 5 proc. punktais išaugo bedarbių, manančių, kad pagrindinės neįsidarbinimo priežastys – darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka bei nežinojimas, kokį darbą dirbti, 4 proc. punktais – nepakankamai aktyvus darbo ieškojimas, 3 proc. punktais – nepalankios darbo sąlygos.
Per metus 2 proc. punktais sumažėjo apklaustųjų, manančių, kad pagrindinė neįsidarbinimo priežastis – nepakankamas išsilavinimas. Bedarbiai taip pat nurodė, kad darbą susirasti trukdo vyresnis amžius, mažamečiai vaikai, neįgalumas, susisiekimo arba atvykimo į darbą problemos.
Palyginti su 2013 metų apklausa, 3 proc. punktais padidėjo skaičius norinčių susipažinti su darbo paieškos būdais, išmokti prisistatyti darbdaviui, tačiau 2 proc. punktais sumažėjo respondentų, kurie mano, kad įgyta profesija, pakelta kvalifikacija arba persikvalifikavimas bei dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse padidintų jų įsidarbinimo galimybes.
Lietuvos darbo birža
