Numatoma svarstyti Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtą įstatymo projektą ir alternatyvų dokumentą, kurį rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas.
Socialdemokratų projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Pagal projektą, išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmens pageidavimu, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.
"Taigi išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais - valstybės ir savivaldybių sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, kaip įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo", - sako projekto rengėjai.
Jie pažymi, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki šio įstatymo įsigaliojimo, galės būti keičiami pagal jame įvardytus reikalavimus tik asmens prašymu.
Siūloma, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į piliečių reikalavimą ginti valstybinę kalbą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys parlamentarų grupės vardu įregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Šiuo dokumentu siūloma nustatyti, kad Lietuvos piliečiams visais atvejais kaip pagrindinė naudojama lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu kaip papildoma informacija gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.
Lietuvos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir(ar) pavardės formą, ši forma būtų įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma, pagal projektą, taip pat įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė oficiali forma yra išsaugoma lietuviškai perrašyta atitinkamos pavardės forma.
Įstatymas nustatytų ir pareigą Lietuvos kompetentingoms institucijoms nurodyti asmens vardo ir pavardės lietuvišką formą net ir tais atvejais, kai jų sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose nurodomi asmenys nėra Lietuvos piliečiai.
"Taigi taip bus pasiektas aiškumas dėl Lietuvos piliečių, susituokusių su kitų valstybių piliečiais, ir jų vaikų pavardžių, taip pat tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių ar Lietuvos pilietybę įgyjančių užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo. Atsižvelgiant į Latvijos praktiką, taip būtų išsaugota valstybinės kalbos sistema ir iki minimumo sumažinami nepatogumai dėl lietuviškos asmenvardžių perrašos. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalbos sistema yra gimininga latviškajai, todėl Latvijos praktika šioje srityje yra svarbiausia Lietuvai", - sako projekto autoriai.
Šio įstatymo projekto rengimą inicijavo Seimo nariai V. Stundys ir R. Kupčinskas, atsižvelgę į 60 tūkstančių piliečių "Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą".
