Pernai sostinėje įregistruota daugiau nei devyni tūkstančiai gimimų – berniukų ir mergaičių skaičius beveik nesiskiria. Vilniuje gimė 5223 naujagimiai, užsienyje gimė ir Vilniuje užregistruoti dar beveik keturi tūkstančiai. Kaip ir kasmet rinkdami vardus vilniečiai pasitelkia vaizduotę ir pavadina ne tik kasmet populiariais, bet ir ypač išskirtiniais vardais.

Nuo istorinės visai Lietuvai datos – Kovo 11-osios – praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai, valstybė nuėjo įspūdingą pažangos kelią, o pasiektais rezultatais šiandien galime didžiuotis visi. Šis virsmas modernia ir šiuolaikiška valstybe atsispindi ir pagrindiniuose Registrų centro tvarkomuose šalies registruose, kuriuose kaupiama ir saugoma svarbiausia informacija apie Lietuvos gyventojus ir verslus, pažymima Registrų centro pranešime.

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, tad Naujuosius sostinėje pasitiko jau daugiau kaip 588 tūkst. vilniečių. Ką atnešė praėję metai sostinės gyventojams – kiek gimė naujųjų vilniečių, kokie reti vardai stebino ir kokias naujas tendencijas pastebėjo Civilinės metrikacijos skyrius?

Lietuvos gyventojai vis dažniau keičia pavardę ar vardą ne sudarydami santuoką, o dėl kitų priežasčių. Kaip rodo Teisingumo ministerijai pateikta civilinės metrikacijos įstaigų ataskaita apie civilinės būklės aktų įrašus, pernai tokių atvejų padaugėjo beveik dešimtadaliu. Kitus vardus ar pavardes asmens dokumentuose pakeitė 5 517 asmenys.

Tradiciškai, baigiantis metams, Vilniaus savivaldybė apžvelgia prabėgusius metus ir suskaičiuoja, kiek vilniečių gimė, kiek sukurta šeimų, baigiant dar vieną dešimtmetį ir pasitinkant 2020-uosius.Gruodžio mėnesio duomenimis, 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6 540 mažųjų vilniečių, dar 4 288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Berniukų ir mergaičių skaičius beveik nesiskiria – šiemet Vilniuje įregistruoti 5447 berniukai ir 5381 mergaitė. 2019 m. pasaulį išvydo net 121 dvynukų pora. Palyginus su praėjusiais metais, įregistruotų gimimų skaičius sostinėje išlieka panašus: 2018 m. – 11,3 tūkst. gimimų, 2017 m. – 11,3 tūkst., 2016 m. – 11,5 tūkst., 2015 metais – 10,5 tūkst., 2014 m. – 10,5 tūkst. gimimų. Vilnius išlieka vieninteliu Lietuvoje miestu, kur gimstamumas yra didesnis už mirčių skaičių. Sostinėje gyvena 11 senolių, kuriems šiais metais sukako 100 metų.

Besibaigiančiais 2018-aisiais metais gimusiems kūdikiams tėvai dažniausiai suteikdavo Luko ir Lėjos vardus, rodo Registrų centro duomenys.

Šiemet sostinė ir visa Lietuva šventė ypatingus metus – Vilniaus 695-uosius ir Valstybės atkūrimo šimtmetį. Metams baigiantis, suskaičiavome, kiek paaugo Vilnius – kiek gimimų, kiek porų sumainė žiedus ir kitas įdomybes.

Šiemet Civilinės metrikacijos skyrius Šalčininkų rajone užregistravo 174 vaikų gimimus, 37 iš jų gimė užsienio valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Baltarusijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje. Užsienio valstybėse taip pat sudarytos devynios Šalčininkų rajono gyventojų santuokos, mirė šeši asmenys ir išsituokė viena pora.

Pirmąjį 2017 metų pusmetį gimusiems berniukams dažniausiai suteikiamas Mato vardas, mergaitės dažniausiai pavadinamos Emilijomis, pranešė Registrų centras.

2016 metais Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius užregistravo 399 naujagimių gimimus, 204 iš jų berniukai. 59 mažieji mūsų rajono piliečiai atėjo į pasaulį užsienyje. Vaikams dažniausiai suteikti Milanos ir Danieliaus vardai.