Ar neapykantos kalba yra žodžio laisvės išraiška? O gal tai kaip tik pažeidžia kitas žmogaus teises – garbę ir orumą?
Ar žodžio laisvė Lietuvoje absoliuti?
Kada žodžio laisvė neabsoliuti, o kada jos jau išvis nebelieka?
Šie ir dar daug kitų klausimų iškyla analizuojant žodžio laisvę.
Kad rastų atsakymų, ELSA Vilnius (Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės ELSA Lietuva Vilniaus filialas) surengė „Akademinio kurso apie teisingumą“ ciklą. Antrojo kurso metu, lapkričio 16 dieną, ir buvo kalbama apie žodžio laisvę. Šiuos kursus vedė Vilniaus universiteto teisės fakulteto studentė, Vilniaus miesto tarybos narė Deimantė Rimkutė.
Taigi, pakalbėkime apie žodžio laisvę.
Žodžio laisvė gali būti vadinama ir saviraiškos laisve.
Kodėl?
Neabejoju, kad kai kurie turime šiek tiek klaidingą supratimą. Žodžio laisvė – ne tik žmogaus įsitikinimų, pažiūrų, minčių skleidimas verbaliniu būdu. Į aptariamos laisvės sąvoką įeina ir minčių reiškimas raštu, tam tikrais simboliais ar veiksmais.
Tad žodžio laisvė plačiąja prasme suprantama kaip bet koks informacijos skleidimo būdas.
Tačiau čia iškyla žodžio laisvės ribojimo problematika.
Nuomonių yra visokiausių. Vieni teigia, kad bet koks minčių reiškimo apribojimas paneigia žodžio laisvės egzistavimą. Kiti palaiko žodžio laisvės, kaip neabsoliučios laisvės, sampratą.
Tad kuo grindžia savo pažiūras abiejų pusių šalininkai?
Na, palaikantieji absoliučios žodžio laisvės sampratą savo poziciją grindžia tuo, kad valstybėje laisvai reikšti įsitikinimus yra demokratijos pagrindas. Bet koks aptariamos teisės suvaržymas žmogų riboja ir tie ribojimai gali tapti prielaida totalitarinei sistemai įsigalėti. Tad absoliuti žodžio laisvė yra svarbiausia vertybė, kurios niekas jokiais atvejais negali apriboti.
Ne tokio radikalaus požiūrio šalininkai įžvelgia problemą ką tik aptartoje žodžio laisvės sampratoje – saviraiškos laisvės neribojančios valstybės tam tikrais atvejais paneigia vertybes kaip lygiateisiškumas, gyvybė, žmogaus garbė ir orumas.
Žodžio laisvės ribojimas neretai padeda užkirsti kelią diskriminacijos išraiškoms. Už tokius veiksmus žmonės gali sulaukti teisinių pasekmių – tam tikros teisinės atsakomybės, sankcijų. Todėl saviraiškos laisvės ribojimas padeda apginti ką tik minėtą vertybę – lygiateisiškumą.
Taip pat absoliuti žodžio laisvė gali sudaryti sąlygas nesantaikos kurstymui tarp tam tikrų socialinių žmonių grupių. To rezultatu gali tapti smurtas ir tos žmonių grupės žudymas. Ir istorijoje galime atrasti pavyzdį. Tai – genocidas.
Vėlgi, šiuo atveju žodžio laisvė ribojama dėl viršesnės vertybės – gyvybės.
Demokratinėse valstybėse, kuriose žodžio laisvė yra ribojama dėl minėtų ar kitų vertybių (t.y. teisių ir laisvių), leidžiama žmonėms mąstyti nevaržomai. Tik teisinės pasekmės sulaukia tų, kurie naudodamiesi savo žodžio laisve pažeidžia įstatymus, kuriuose įtvirtintos vertybės, t.y. konkretūs atvejai, kuomet saviraiškos laisvė yra ribojama ginant kitą teisę ar laisvę.
Taip pat nereikia pamiršti, kad ir pati visuomenė daro įtaką žodžio laisvei, ne tik teisinis reguliavimas. Esu įsitikinęs, kad kada nors neišsakėte savo minčių, pažiūrų, nes žinojote, kad jos nesutaps su Jus supančių žmonių nuomone. Išsakę savo mintis galėjote sulaukti prieštaringos reakcijos – atstūmimo, smerkimo, kritikos, pykčio. Ir būtent dėl šių dalykų patys apribojote savo saviraiškos laisvę.
Tad kokį požiūrį palaikote Jūs: ar žodžio laisvė turi būti absoliuti, ar ribojama?
Apie tai ir daug kitų dalykų buvo kalbama ELSA Vilnius organizuotame „Akademinio kurso apie teisingumą“ cikle praeitą pirmadienį.
ELSA Vilnius dalį renginių organizuoja ne tik teisės studentams, bet ir visai visuomenei. Tai reiškia – ir Jums!
Tad jei norite pasisemti daugiau teorinių bei praktinių žinių, kviečiu apsilankyti ELSA Vilnius „Facebook“ paskyroje, kurioje rasite visą naujausią informaciją apie artėjančius renginius bei kai kurių renginių įrašus!
